1926–1928 m. Kaunas: Pranas Daunys iš mokinio tampa neregių švietimo kūrėju

Regėjimo netekęs Lietuvos kariuomenės savanoris Pranas Daunys 1925 metais išvyko mokytis į Rygos aklųjų institutą. Mokėsi bendrųjų dalykų ir groti fortepijonu. Patirta galimybė pakeitė jo žvilgsnį į tai, ką galima padaryti Lietuvoje. 1926 m. liepą grįžęs į Lietuvą dalyvavo Kauno Liaudies namuose vykusiame pirmajame Lietuvos aklųjų suvažiavime. Liepos 24–25 d. suvažiavime nutarta steigti Lietuvos aklųjų sąjungą ir išrinkta jos valdyba. Daunys tapo jos nariu. Rygoje Pranas Daunys pats patyrė, ką reiškia turėti vietą mokytis. Kaune pirmiausia teko suburti žmones, kurie galėtų kalbėti apie savo poreikius ir imtis darbo, kad tokia vieta atsirastų ir Lietuvoje.

Vienas svarbiausių siekių buvo neregių mokykla. 1927 metais Kaune įsteigtas Aklųjų institutas, o 1928–1930 metais pats Daunys jame mokė muzikos. Jis taip pat pritaikė Brailio raštą lietuvių kalbai. Žmogus, kuriam reikėjo pagalbos po sužeidimo, tapo ugdytoju ir organizatoriumi. Jo kelias leido kitus neregius matyti kaip besimokančius, dirbančius bei kuriančius bendruomenės narius, kurių gebėjimams reikia prieinamo kelio.

Ryšys su skaitiniais. 1 Sam 16 ir Ef 5: atpažinta dovana duoda vaisių kitiems; žmogui suteikta galimybė gali tapti visos bendruomenės šviesa.

Šaltinis: Kauno regioninis valstybės archyvas · Spalio15-oji–Pasaulinė baltosios lazdelės diena;2026-10-15;Prano Daunio dokumentai.

Šventadienis · 4 gavėnios sekmadienis (A)