Antonas Čechovas: čiaudulys tapo nelaime, kai generolas užėmė visą pasaulį

Antono Čechovo apsakyme valdininkas teatre Červiakovas nusičiaudi ir aptaško priešais sėdinčio generolo plikę. Atsiprašo. Generolas numoja ranka, nes nori toliau klausytis spektaklio. Bet Červiakovui vis neduoda ramybės jo tonas. Jis mėgina žiūrėti į sceną, tačiau spektaklis jau neberūpi. Per pertrauką vėl prieina aiškintis, o grįžęs namo pasitaria su žmona. Kitą rytą apsivelka naują uniformą ir eina į generolo priimamąjį, kur jau laukia kiti lankytojai.

Generolui pakartotiniai atsiprašymai įgrysta. Jis ima manyti, kad valdininkas iš jo tyčiojasi. Červiakovas ryžtasi dar sykį ateiti ir išsklaidyti įtarimą. Užuot išklausęs, generolas užrinka, kad jis išeitų. Iš priimamojo Červiakovas vos pareina namo. Nenusiėmęs uniformos atsigula ant sofos ir miršta. Iš pradžių čiaudulys nerūpėjo net pačiam generolui. Valdininkui mintis apie jį pamažu užgožė viską.

Ryšys su skaitiniais. Pagarba pareigoms neturi virsti baime, kuri žmogui atima vidinę laisvę ir savąjį orumą.

Šaltinis: Antonas Čechovas, „Valdininko mirtis“, Constance Garnett vertimas.

Šventadienis · 29 eilinis sekmadienis (A)