Šv. Augustinas Hiponietis. Prašyti paties Dievo artumo
Jie ieško iš jo ko nors kito, bet ne jo paties.
Psalmės 144(145) aiškinimas, 16–17, prie Ps 144, 18–19 · vertimas į lietuvių kalbą
Maldauju, trokškite iš jo ir jo paties.
Psalmės 144(145) aiškinimas, 16–17, prie Ps 144, 18–19 · vertimas į lietuvių kalbą
Aiškindamas Viešpaties artumą nuoširdžiai besišaukiančiam, šventasis Hipono vyskupas Augustinas klausia, dėl ko žmogus myli Dievą. Sveikata, šeima ir kitos gėrybės yra tikros dovanos. Tačiau malda gali sustoti ties jomis ir nebetrokšti paties Davėjo. Tada santykis susiaurėja iki naudos. Žmogus gali nuoširdžiai norėti konkrečios gėrybės ir vis dėlto nepastebėti, kam jis meldžiasi.
Autorius ragina išdrįsti prašyti paties Dievo. Tai padeda suprasti ir maisto pažadą: gyvybė neatskiriama nuo bendrystės su tuo, kuris maitina. Toliau primenama Pauliaus viltis, mokanti kantriai laukti dar nematomos pilnatvės. Nuoširdus šauksmas gali tęstis ir tada, kai norėta dovana dar negauta. Giesmė kviečia iš tikrųjų trokšti Viešpaties.
ST → NT. Tėvo ST–NT kelias: psalmės šauksmas Viešpačiui tiesoje → Pauliaus kantriai laukiama išganymo viltis → bendrystė su pačiu Dievu pranoksta atskiras dovanas.
Šaltinis: Augustinas, Psalmės 144(145) aiškinimas, maitinimo ir artumo eilutės.
Šventadienis · 18 eilinis sekmadienis (A)
