Mt 16: Petro vardas, statoma Bažnyčia ir mirties vartai

Πέτρος (Pétros) ir πέτρᾳ (pétrā) sudaro vardo bei uolos žaismą. Skirtinga graikiškų žodžių giminė nesuteikia pagrindo Petrą vadinti tik menku akmenėliu: aramėjiškame fone abiem atvejais numanomas כֵּיפָא (Kēp̄āʾ). Petras išskiriamas kaip išpažinimo liudytojas ir pamatas Kristaus statomai bendruomenei. Jėzus prieš tai kreipiasi į Simoną kaip į Jonos sūnų. Naujasis vardas tame pačiame atsakyme iškart siejamas su pažadu statyti.

Ἐκκλησίαν (Ekklēsían) reiškia susirinkimą, bendruomenę. Jėzus pažada pats statyti savo Bažnyčią. Πύλαι ᾅδου (Pýlai hádou) — mirusiųjų buveinės vartai — išreiškia mirties galią. Pažadas skelbia, kad ji nenugalės Kristaus bendruomenės. Bažnyčios tvirtumas tekste remiasi Kristaus pažadu. Jis pats yra statytojas.

Šaltinis: USCCB, NABRE, Mt 16, 13–20 paaiškinimai; Mt 16, 18, graikų tekstas, Bible Hub.

Šventadienis · 21 eilinis sekmadienis (A)