O. Henry · Bažnyčia su malūno ratu

O. Henry (Williamo Sydney Porterio) apsakyme malūnininkas Abramas Strongas neberanda keturmetės dukters Aglajos. Jos ieško, tačiau bergždžiai. Vėliau praturtėjęs seną malūną paverčia bažnyčia. Dukters vardu pavadintus miltus nelaimės ištiktiesiems dalija nemokamai. Išvykęs atostogauti susipažįsta su jauna pardavėja Roze. Ji norėtų tekėti už mylimo vyro, bet negali atsikratyti minties, kad užaugusi žiaurioje šeimoje jam daranti gėdą. Ji net abejoja, ar turi teisę vadintis garbingu vardu.

Kai bažnyčioje sugaudžia žemiausias vargonų tonas, Abramas išgirsta senojo malūno gaudesį. Pabyra galerijoje laikyti miltai ir nubalina jį lyg darbo dieną malūne. Abramas uždainuoja. Dainą Rozė jau yra girdėjusi vaikystėje. Rozė staiga kreipiasi į jį taip, kaip vaikystėje kreipdavosi į tėvą. Abu supranta, kad Rozė yra dingusi Aglaja. Ji nori nusiųsti telegramą sužadėtiniui ir prašo jo dar palaukti. Prabėgus tiek metų, dukrai svarbu pirmiausia pabūti su tėvu. Kartu su vaikystės vardu jai grįžta ryšys, apie kurį net nedrįso galvoti.

Ryšys su skaitiniais. Atpažinta dukra gali vėl kreiptis į tėvą. Evangelijoje Jėzaus kvietimas taip pat grąžina žmogui viltį, kad jo ateitis gali būti kitokia.

Šaltinis: O. Henry, Sixes and Sevens, The Church with an Overshot-Wheel, 1911.

Šventadienis · 10 eilinis sekmadienis (A)