Perpetua · Sapne ji kopia auksiniais laiptais į sodą

Kalėjime Perpetua nerimauja dėl krūtimi maitinamo kūdikio ir laukia, kas bus su ja bei kitais kaliniais. Jos brolis paprašo regėjimo, kuris parodytų, ar jų laukia kankinystė, ar išsilaisvinimas. Perpetua meldžiasi ir regi aukštas, siauras auksines kopėčias, prie kurių pritvirtinti geležiniai ginklai; papėdėje tūno slibinas. Kalinys Saturas pirmas užlipa į viršų ir ragina ją saugotis, o ji kopia pasitikėdama Kristaus vardu.

Kopėčių viršuje Perpetua pamato sodą, kurio viduryje sėdi baltaplaukis kaimenės ganytojas, apsuptas baltai vilkinčių žmonių. Jis ją pasitinka kaip dukrą, pamaitina, o minia atsako „Amen“. Pabudusi ji dar jaučia burnoje saldumą. Ji papasakoja regėjimą broliui, ir abu supranta, kad tai ženklas apie būsimą kankinystę. Šioje kalėjimo vizijoje grėsmingas kelias baigiasi ne tamsoje, o laukiančiojo priėmimu.

Šaltinis: Perpetua · Kankinių kančia I.3–4: kopėčios, slibinas ir ganytojas.

Šventadienis · Viešpaties Jėzaus Kristaus Atsimainymas (B)