1894 m. vasario 20 d. laivo „Fram“ įgula rengėsi po Arkties žiemos švęsti sugrįžtančią saulę. Prieš tai kelis kartus prie horizonto buvo matyti šviesos atspindys, tad visi manė, kad šįkart saulė pagaliau pasirodys. Horizontą užklojo debesys. Fridtjofas Nansenas dienoraštyje užrašė, kad žmonės vis tiek susėdo šventinių pietų, o laivo salone degė jų pačių žiburys. Jie pasiliko galimybę švęsti dar kartą, kai iš tiesų pamatys saulę.

Psalmėje Viešpaties sostą supa debesys, ir sykiu visa žemė kviečiama džiaugtis. Laivo įgula džiaugėsi dar nematydama to, ko laukė. Ši detalė leidžia išgirsti ir Petro laiško prašymą laikytis žodžio kaip žiburio iki ryto. Kai horizontas tebėra uždengtas, žiburio reikšmė prie bendro stalo dar geriau matyti.

Šaltinis: Fridtjofas Nansenas, „Farthest North“, I, „The Spring and Summer of 1894“, 1894-02-19–20 įrašai.

Šventadienis · Viešpaties Jėzaus Kristaus Atsimainymas