Prosperas sutinka, kad Ferdinandas vestų Mirandą, bet perspėja jį nesulaužyti pažado iki santuokos apeigų. Savo dukrai ir būsimam žentui jis dovanoja reginį: pasirodo vaivorykštės pasiuntinė Iris, Junona ir Cerera, paskui prisijungia piovėjai bei nimfos ir šoka. Dievybės linki jauniesiems santarvės, vaisingumo ir gerovės. Mirandai ir Ferdinandui tai atrodo netikėta šventė, sukurta jų ateičiai palaiminti.

Reginys nutrūksta, kai Prosperas staiga prisimena Kalibano ir jo bendrų sąmokslą prieš savo gyvybę. Jis pašaukia dvasioms išnykti; jos ištirpsta ore. Ferdinandui išsigandus, Prosperas paaiškina, kad net bokštai, rūmai, šventyklos ir visas pasaulis yra trumpalaikiai kaip sapnas. Tada jis paprašo jaunųjų pasitraukti pailsėti ir pats eina nuraminti susijaudinusios minties, kad pasirengtų tikram pavojui. Šekspyro scenoje grožio akimirka nėra kelionės pabaiga: ją reikia palikti ir grįžti prie meilės pažado bei atsakomybės.

Šaltinis: Viljamas Shakespeare’as · Prospero reginys nutrūksta prieš pat pabaigą.

Šventadienis · Viešpaties Jėzaus Kristaus Atsimainymas