Ambraziejus. Puolę ant žemės jie garbino
parpuolę jie garbino
Ambraziejus, Apie Šventąją Dvasią III, 12, §§86–88 (H. de Romestin vertimas) · vertimas į lietuvių kalbą
amžinosios šviesos šlovė apakino mirtingųjų akis
Ambraziejus, Apie Šventąją Dvasią III, 12, §§86–88 (H. de Romestin vertimas) · vertimas į lietuvių kalbą
Matas pasakoja, kad trys mokiniai, išgirdę balsą, parpuolė kniūbsti. Ambraziejų domina pats judesys. Jis jame atpažįsta psalmės kvietimą ateiti, parpulti ir pagarbinti Viešpatį (Ps 95,6). Kūnas pasako tai, kam išsigandę mokiniai tą akimirką pristinga žodžių.
Ambraziejus taip pat pasitelkia Pauliaus mintį. Pradžioje Dievas liepė sušvisti šviesai, o dabar širdyse šviečia Kristaus veide pažįstama Dievo šlovė (Pr 1,3; 2 Kor 4,6). Mokiniai regi švytintį Jėzaus veidą, o Ambraziejus jo šviesą susieja su Dvasios veikimu. Dėl to mokinių pagarba Kristui jam tampa ir proga kalbėti apie Šventosios Dvasios garbinimą.
ST → NT. Ps 95 kvietimas parpulti atpažįstamas mokinių laikysenoje, o Pr 1,3 šviesa įgauna naują reikšmę Kristaus veide.
Šaltinis: Ambraziejus, Apie Šventąją Dvasią III, 12, §§86–88 (H. de Romestin vertimas).
Šventadienis · Viešpaties Jėzaus Kristaus Atsimainymas
