Gyvenimas moko daugiau nei vien teorija.

Mažutėje lūšnelėj, nuošaliai nuo žmonių, gyveno sau pamaldus senelis. Jis buvo taip dideliai išmintingas, jog kiekvienam galėjo suteikti kuo geriausią patartį ir gražiausi pamokymą.

Aplankė jį sykį vienas mokytas vyras ir, stebėdamasis jo kalbos išmintingumu, tarė jam: „Iš kur tu tiek išminties imi? Tavo lūšnelėj nematyt jokių knygų, kuriose galėtum rasti taip daug gera ir gražu“.

Senelis atsakė: „O betgi aš turiu tris geriausias knygas, kokios tik gali būti, ir kasdien jas skaitau. Štai knygos: Dievo veikalai, kuriuos matome šiame pasauly, mano sąžinė ir Šventasis Raštas.

Dievo veikalai — dangus ir žemė, tai kaip kokia didelė knyga, prieš mus atversta, iš kurios sužinome apie begalinę mūsų dangaus Tėvo galybę, išmintį ir gėrybę.

Sąžinė man pasako, ką aš turiu veikti ir ko ne. Šventasis Raštas, visų knygų knyga, moko mus, kaip Dievas nuo sutvėrimo pasaulio apsireiškė žmonėms ir kaip Dievo Sūnus, Viešpats, mūsų Išganytojas Jėzus Kristus, atėjo ant žemės, ko jis mokė ir ką įsakė, ką darė ir kentėjo, trokšdamas mus padaryti šventus ir laimingus“.