Pasakojimas apie Karolinų salos gyventojus, kurie patys tapo krikščionimis po to, kai ten apsigyveno viena krikščionių šeima. Tai iliustruoja pasauliečių apaštalavimo galią per pavyzdį. Taip pat minima apie Šanchajaus kataliką verslininką poną Lo Pa Hongą, kuris aktyviai rėmė Bažnyčią ir skatino jaunus žmones padėti kitiems, sakydamas, kad neturint pinigų, sieloje yra neišsemiamų turtų, kurių nereikia slėpti. Pasakojimas pabrėžia pasauliečių apaštalavimo svarbą ir dvasinį turtingumą.

Katalikų misionieriai, skelbdami Karolinų salose (prie Australijos) Kristaus mokslą, vienoje saloje netikėtai rado jau visus gyventojus krikščionimis. Pasirodė, kad į tą salą prieš kurį laiką buvo atkeliavusi viena krikščionių šeima, ir ji sukrikščionino visą salą. Tai gyvas pasauliečių apaštalavimo pavyzdys. — Šanchajuje gyvena uolus kinų katalikų apaštalas, ponas Lo Pa Hongas. Jis yra Šanchajaus prekybos rūmų pirmininkas, geležinkelių, elektros ir garlaivių bendrovių vedėjas, didelio metalų fabriko direktorius ir t. t. Jis visa siela tarnauja Katalikų Bažnyčiai. 1913 m. jis įsteigė milžinišką Šv. Juozapo ligoninę, kurioje kasmet po pusę milijono ligonių globojama. Jis turi 50 mokytų bendradarbių. Neseniai Katalikų Akcijos reikalais jis važinėjo į Ameriką ir Europą. Aplankė ir Šv. Tėvą. Paklaustas, ką jis norėtų pasakyti Europos studentams, jis atsiliepė: „Pasakykite jiems, kad jauniems žmonėms nėra nieko gražesnio, kaip kitiems visomis jėgomis padėti. Tiesa, studentas dažnai neturi daug pinigų, bet savo širdyje jis turi neišsemiamų turtų, kurių jis neprivalo laikyti paslėpęs.“