Pasakojimas apie šv. Petrą Damianį, kuris, būdamas našlaitis ir kankinamas brolio, rado pinigų ir nunešė kunigui paprašyti atlaikyti Mišias už tėvelius. Šios Mišios jį padarė laimingą, kitas brolis paėmė jį globoti ir net išmokė kunigu. Šv. Petras Damianis dažnai kartojo, kad vienos Mišios už vargšes sielas padarė jį laimingą. Pasakojimas iliustruoja Mišios aukos galią.

Šv. Petras Damianis anksti neteko tėvų ir buvo paimtas į brolio namus. Brolis buvo žiaurus žmogus ir negailestingai elgėsi su mažuoju našlaitėliu. Vargšas Petriukas neturėjo nei kuo apsisiausti, nei žmoniškai apsivilkti, nei sočiai pavalgyti. Kartą jis rado didesnę sumą pinigų, kurių niekas neprisipažino. Palaukęs Petriukas nutarė nunešti rastuosius pinigus kunigui ir paprašyti, kad atlaikytų už tėvelius šv. Mišias. Tos šv. Mišios padarė jį laimingą. Sužinojęs tokį Petriuko gerumą, jo kitas brolis paėmė jį pas save, auklėjo jį kaip savo tikrąjį vaiką ir net išmokė kunigu. Per visą savo amžių šv. Petras Damianis dažnai kartodavo: „Vienintelės šv. Mišios, paaukotos už vargšes sielas, mane padarė laimingą!“