Pasakojimas apie pigmėjų (mažų žmonių tautą), kurie aukodavo Dievui pirmuosius vaisius ir geriausias sumedžiotų gyvūnų dalis, taip dėkodami Jam už dovanas. Tai lyginama su Mišios aukos. Taip pat minima, kad Napoleonas I, steigdamas kariškių mokyklą, reikalavo, kad auklėtiniai dalyvautų Mišiose kasdien, ne tik sekmadieniais ir ketvirtadieniais.

[Pygmėjų] mažų žmonių tauta, kaip vienas misionierius praneša, niekad nevalgo pirmųjų užaugusių vaisių, bet juos iškloja ant žemės ir niekam neleidžia jų paliesti, nes tai esą Dievo daiktai. Medžioklėje sugauto gyvulio skaniausias dalis atideda nuošaliai, kad jomis padėkotų Dievui už suteiktą dovaną. — Aukų Aukos paveikslas. — Kada Napoleonas I steigė kariškių mokyklą ir kada jam parodė tos mokyklos projektą, kuriame buvo parašyta (be kitų dalykų), kad auklėtiniai turi klausyti šv. Mišių kas sekmadienis ir ketvirtadienis, jis prie to punkto prirašė savo pastabą: „Kiekvieną dieną.“