Pasakojimas apie penkerių metų berniuką Brazilijoje, kuris per Pirmosios Komunijos šventę troško priimti Jėzų, sakydamas, kad Jėzus jam padės būti geram ir apsaugos nuo blogo. Misionierius leido jam priimti Komuniją. Pasakojimas pabrėžia Komunijos kaip stiprybės ir apsaugos nuo blogio šaltinio sampratą vaikų akyse.

Mato Groso Švč. Jėzaus Širdies misionierių gyvenime buvo šitoks atsitikimas. 1913 m. Švč. P. Marijos Nekalto Prasidėjimo šventėje daugelis vaikų turėjo pirmą kartą eiti prie Dievo Stalo. Tų laimingųjų vaikų tarpe norėjo būti ir mažas, penkerių metų berniukas. Jis bėga pas Tėvą Kolbačinį ir ašarodamas sako jam: „Tėve! Ir aš noriu imti šv. Komuniją.“ Misionierius paglostė berniuką ir tarė: „Tu esi dar per mažas ir nežinai, kas reikia žinoti einant pirmą kartą prie Dievo Stalo.“ Vaikiukas atsiliepė: „Taip, aš esu dar visai mažas ir jaunas, bet aš neapsakomai trokštu priimti Jėzų. Juk tu, tėve, nuolat mums kalbėjai, kad Jėzus labai myli vaikus. Jis ir dabar mane priims.“ Sugraudintas misionierius paklausė: „O dėl ko tu taip trokšti priimti šv. Komuniją?“ Vaikutis atsakė: „Jėzus padės man būti geram ir apsaugos nuo blogo, kad aš galėčiau dangų pasiekti.“ Mažasis Jėzaus mylėtojas buvo priimtas į kitų vaikų tarpą, ir jam buvo leista priimti su kitais šv. Komuniją.