Vienuolis sapnavo Paskutinį teismą. Jis matė moterį, kuri daug darė, bet be geros intencijos, todėl buvo pasmerkta. Tai parodo, kad darbų vertė priklauso nuo intencijos.

Vienas dievobaimingas vienuolis sapnavo Paskutinįjį teismą. Jis matė, kaip J. Kristus sėdėjo Aukščiausiojo Teisėjo vietoje ir teisė prisiartinančius: kurių dorybių našta nusverdavo blogų darbų naštą, tas gaudavo užmokestį danguje; kiti būdavo pasmerkiami. Mato vienuolis, kad daugiausia ateinančių pasmerkiama. Nuliūdo ir pradėjo dejuoti. Tik štai ateina moteriškė, kurios gerų darbų našta daug didesnė už blogų darbų naštą. Deja, ir ją Išganytojas pasmerkia. Vienuolis nustemba. Tada šalia J. Kristaus stovįs angelas paima atriša moteriškės naštą ir parodo daug įvairių ryšulėlių su užrašais: „Malda“, „Išpažintis“, „Komunija“, „Ligonių lankymas“, „Aukos bažnyčioms“, „Išmaldos“, „Šventų vietų, atlaidų lankymas“ ir t. t. Bet kai šiuos atraišiojo, rado visus tuščius. „Šios moteriškės daug daryta, bet be geros intencijos“, tarė angelas. Ir vienuolis nubudo.