Prancūzų karalius Liudvikas IX, paprastai apsivilkęs, kalbėjosi su linksmų virtuvės berniuku. Berniukas teigė, kad jo pajamos (maistas, drabužiai, būstas) yra tokios pat kaip karaliaus. Karalius, įvertinęs jo požiūrį, paėmė jį į savo rūmus. Petras Didysis, Alfredas ir Napoleonas anksti keldavosi, pabrėždami laiko vertę.

Prancūzų karalius Liudvikas IX, viešėdamas Tūro mieste, paprastai apsivilkęs įėjo į virtuvę, kur rado labai linksmą berniuką. Karalius paklausė jį: „Kiek turi pajamų?“ Berniukas nežinojo, kad tai kalba karalius, ir ramiai atsakė: „Tiek pat, kiek ir karalius.“ — „O kokios karaliaus pajamos?“ vėl paklausė karalius. „Karalius gauna maistą, apsivilkimą ir butą. Ir aš tą patį gaunu. Aš gaunu viską, kas man reikalinga, – kaip ir karalius!“ Liudvikui patiko virtuvės jaunučio tarno kalba, ir jis paėmė jį į savo rūmus, kur, išmokytas, paskui užėmė aukštą ir garbingą tarnystę. — Petras Didysis kėlė su aušra. Jisai sakydavo: „Noriu padaryti savo gyvenimą kaip galint ilgą, o dėl to miegu kiek galėdamas mažiau.“ Alfredas kėlė prieš saulėtekį. Napoleonas anksti rytą apsvarstydavo kiekvieną savo žygį. Brajanas kėlė 5 ryto. Henrikas IV pusryčiavo septintą valandą, pietavo 10-tą.