Airė katalikė tarnaitė, nepaisant sunkumų ir pasityčiojimų iš tikėjimo, ištikimai slaugė sergančius protestantų šeimininkų vaikus ir padėjo jiems praradus turtus. Jos pavyzdys paskatino šeimininkus atsiversti.

Kartą Niujorko laikraščiuose buvo paskelbta: „Ieškoma tarnaitė, tik ne katalikė…“ Perskaičiusi tą skelbimą viena airė katalikė, nuėjo pas pasiskelbusią šeimininkę ir prašė priimti į tarnystę. „Mano tikėjimas nekliudo gerai atlikti tarnaitės pareigas,“ kalbėjo ji užsispyrusiai protestantei šeimininkei. „Jei būsiu niekam tikusi, galėsi mane atleisti,“ baigė airė. Šeimininkai paėmė ją išmėginti. Daug teko vargšei iškentėti visokių pasityčiojimų iš katalikų tikėjimo. Bet štai šeimininkų vaikai suserga. Visi tarnai pabėga, tik airė katalikė ištikimai juos slaugo. Išdidžiuosius šeimininkus ištinka nauja nelaimė – jie netenka visų savo turtų. Ir tada ištikimoji tarnaitė jų neapleidžia ir atiduoda jiems visas savo santaupas. Tik dabar fanatikai protestantai suprato, kad katalikų tikėjimas daro žmones tikrai tobulus, ir nutarė pereiti į Katalikų Bažnyčią.