Jonas Braunas, neturtingas piemuo, pėsčias nuėjo 20 mylių nusipirkti graikišką Bibliją. Jo pasiryžimas ir uolumas mokytis padėjo jam tapti plačiai žinomu ir įkurti mokyklą suaugusiems. Taip pat pateikiami Aleksandro Didžiojo ir Napoleono pavyzdžiai, rodantys, kad nėra nieko negalima tam, kas ryžtasi bandyti.

„Prašau duoti man Bibliją graikų kalba“, tarė Karporo (Škotijoj) Jonas Braunas į knygininką Sent Andruse. Pirklys pažvelgė į piemenuką, kurio rūbai rodė, kad tą naktį jis suvaikščiojo pėsčias ne mažiau kaip 20 anglų mylių, ir pradėjo juoktis iš tokio stebėtino kaimo vaiko reikalavimo. Tuo tarpu į knygyną įėjo universiteto profesorius ir, sužinojęs, ko Braunas reikalavo, tarė: „Jei perskaitysi iš tos Biblijos vieną skyrių ir jį išversi, gausi knygą dovanai.“ Vaikas išvertė keletą skyrių lengvai ir nukeliavo namo, džiaugdamasis gautąja dovana. Išmoko jis lotynų ir graikų kalbos, ganydamas bandą. Ilgainiui pagarsėjo savo plačia erudicija ir įkūrė mokyklą suaugusiems. — „Negaliu! Tai neįvykdoma!“ tarė vienas karininkas Aleksandrui, kai jam nepasisekė paimti tvirtovės. „Eik šalin!“ suriko didis makedonietis. „Nėra nieko negalima tam, kas nori mėginti“, ir jis pats, kareivius vesdamas į kovą, nuvijo priešą nuo apkasų. — Napoleonas pats lankė Egipte sergančius užkrečiamomis ligomis, norėdamas parodyti, kad žmogus, kuris nebijo, gali atsispirti tai ligai.