Gamtininkas dvidešimt dvejus metus matavo ir užrašinėjo oro slėgį. Nauja tarnaitė sudegino jo užrašus, palaikiusi juos šiukšlėmis. Tai iliustruoja nuoseklaus darbo vertę.

Vienas gamtininkas dvidešimt dvejus metus kasdien matavo oro spaudimą ir visada rūpestingai jį užrašinėdavo. Kartą jis pasisamdė naują tarnaitę, kuri tuoj ėmėsi valyti jo studijų kambarį. Mokslininko nebuvo namie. Sugrįžęs, klausia tarnaitę: „Kur tie popieriai, kurie buvo už barometro?“ — „Popieriai? Jie buvo tokie nešvarūs, kad juos sudeginau; bet aš ten naujų padėjau.“ Gamtininkas susiėmė rankomis. Valandėlę buvo matyt, kaip kovojo su savim. Pagaliau ramiai pratarė: „Ten buvo dvidešimt dvejų metų darbas! Daugiau nieko neliesk tame kambaryje.“ — Kartą vienas ponas, eidamas su dama gatve, metė šv. Hofbaueriui porą nemalonių žodžių. Kiek paėjus iškrito jiems nosinė. Hofbaueris paėmęs ir juos pasivijęs šypsodamasis padavė jiems pamestąją nosinėlę. Ponas sumišo ir atsiprašė už įžeidimą.