Jaunas medžiotojas Konradas, padegęs mišką, leido nuteisti nekaltą žmogų. Vėliau prisipažino, sumokėjo didelius nuostolius ir prarado visą turtą.

Šv. Konradas († 1351) jaunystėje buvo linksmas medžiotojas. Kartą padegė savo krūmuose krūvą šakų, kad ugnis išbaidytų žvėris. Buvo sausas laikas. Ugnis įsigalėjo Konrado krūmuose, o iš ten pasiekė ir valdžios mišką. Išdegė didžiausi plotai. Pakilus gaisrui, valdininkai miške užtiko lėtą žmogelį. Iš pradžių jis gynėsi, bet, pradėjus plakti, nesąmoningai sakė tai, ko jį klausė. Pripažino jį esant kaltą ir pasmerkė mirti. Išgirdęs tai Konradas neapsakomai susijaudino ir įpyko už tokią žmonių neteisybę. Nuėjo pas teisėjus ir pranešė, kad jie neteisingai pasmerkė niekuo nekaltą žmogų. Nuteistasis buvo paleistas, užtat Konradas turėjo atlyginti visus nuostolius. Nuostoliai buvo taip dideli, jog Konradas, juos belygindamas, turėjo išparduoti visą savo turtą.