Brazilijos imperatorius, norėdamas pastatyti prieglaudą, pasiūlė titulus už dideles aukas. Prieglaudoje buvo užrašas „Žmonių tuštybė žmonių skurdui“, pabrėžiantis, kad aukos dažnai daromos iš tuštybės, o ne iš meilės artimui.

Brazilijos imperatorius Don Pedro labai gailėjo vargšų ir elgetų. Brazilijos sostinėje Rio de Žaneire jis norėjo pastatyti tokią prieglaudą, kur galima būtų priglausti visus vargšus. Tuo tikslu imperatorius išleido atsišaukimą į turtuolius, žadėdamas kiekvienam, kas aukos tai įstaigai 100 000 milreisų, barono titulą, o aukojantiems 250 000 milr. – net grafo titulą. Aukos ėmė plaukte plaukti. Milžiniška prieglauda buvo greit pastatyta. Atėjus prieglaudos atidarymo dienai, susirinko ir turtuoliai aukotojai, tikėdamiesi pamatyti prieglaudos sienose įrašytus savo vardus ir aukas. Bet koks buvo tuštybės vaikytųjų sugėdinimas, kada prieglaudos salėje visi pamatė didelį užrašą: „Žmonių tuštybė žmonių skurdui.“