Kunigaikštis parodė, kaip prijaukintas lokys, godus medaus, nudegino nasrus valgydamas karštą medų, bet vis tiek nesiliovė. Tai palyginama su nusidėjėliu, kuriam tamsybių kunigaikštis duoda nuodėmių, kurios iš pradžių saldžios, bet vėliau atneša kančią.

Vienoje senovės kronikoje skaitome apie tokį kunigaikštį, kuris savo pilyje laikėsi prijaukintą lokį. Kartą tas kunigaikštis sumanęs parodyti savo pilies gyventojams ir svečiams ypatingą reginį, visai pritaikantį anų laikų žiauriems papročiams. Jis įsakė atvesti į savo rūmų kiemą tą lokį ir paduoti jam indą karšto medaus. Beprotis saldumynų mėgėjas gyvulys tuoj užuodė medų ir šoko prie indo. Plačiai išsižiojęs lyžtelėjo verdančio medaus. Bet nusvilęs nasrus, kaukdamas kratė galvą ir lakstė aplinkui. Tačiau skausmas nenumalšino jo godumo. Vėl puolė prie indo, bandė ryti, ir vėl staugdamas metė iš nasrų. Taip lokys dūko, kol surijo visą karštą medų. O aplinkui sustojusi diduomenė kvatojo. — Taip ir nusidėjėliui tamsybių kunigaikštis duoda saldaus nuodėmių medaus indą.