Aleksandras Didysis, didelis pasaulio valdovas, aplankė filosofą Diogeną, gyvenusį statinėje ir niekinusį turtus. Aleksandrui pasiūlius viską, ko tik trokšta, Diogenas paprašė tik neužstoti saulės. Tai iliustruoja Diogeno išmintį ir materialinių turtų nereikšmingumą.

Sykį Aleksandras Makedonietis užėjo keistos išvaizdos žmogaus buveinę. Tai buvo paprasta talpi statinė. Joje gyveno žmogus, tiek pasaulio turtus paniekinęs, kiek Aleksandras tų turtų troško. Tai buvo garsus filosofas Diogenas. „Prašyk, ko tik tu nori, ir tavo noras bus patenkintas,“ tarė Aleksandras, kuriam Aristotelis buvo įskiepijęs jausmą gerbti mokslininkus. „Na, tai neužstok man saulės! Tai vienintelis mano troškimas!“ ramiai atsakė Diogenas.