Karalius Saulius, nepaisydamas pranašo Samuelio nurodymo, pats paaukojo auką, kai jo karių padėtis tapo pavojinga. Už šį neišmintingą poelgį ir neklausymą, Dievas nubaudė Saulių atimdamas iš jo karaliavimą ir pasirinkdamas vyrą pagal savo širdį.

Kartą filistinai išėjo į kovą su izraelitais. Izraelitų karalius Saulius nežinojo, ar jis gali išdrįsti pulti, ar ne. Prieš pat sprendžiamąją valandą Samuelis Dievo vardu jam pasakė, kad jis turįs laukti jo septynias dienas, tada jis vėl ateisiąs pas jį ir duosiąs reikalingų nurodymų. Tuo tarpu izraelitų būklė darėsi vis pavojingesnė. Sauliaus patarėjai ragino jį pulti, bet kad jis delsė, daugelis nuo jo pabėgo. Pagaliau, nebeiškentęs, Saulius liepė atvesti aukojamuosius gyvulius ir pats padarė auką, nors pranašas tą teisę buvo aiškiai sau pasilikęs. Kai tik auka buvo atlikta, septintos dienos pavakare atėjo Samuelis. Saulius išėjo jo pasitikti ir teisinosi, kad jis nebeiškentęs lig paskutinės valandos. Pranašas jam tarė: „Tu pasielgei neišmintingai ir neišlaikei Viešpaties įsakymų. Jeigu tu nebūtum to padaręs, Viešpats visam laikui būtų leidęs tau karaliauti Izraelyje. Bet dabar tavo karaliavimas ilgiau neišsilaikys. Viešpats surado sau vyrą pagal savo širdį“ (1 Kar 13).