Priimant naują narį į komunistų partiją, šis pasisakė atiduosiąs partijai milijonus ar namus, jei juos turėtų, bet atsisakė atiduoti antros kelnės, sakydamas, kad jų iš tikrųjų turi.

Komunistų partijos sekretorius, priimdamas naują narį, klausia: „Atvirai ir sąžiningai atsakyk man, ką darytumei, jei, pav., paveldėtumei du milijonus litų?“ — „Atiduočiau juos partijai!“ — „O ką darytumei, jei turėtumei dvejus namus?“ — „Vienus namus atiduočiau partijai!“ — „Irgi gerai! Na, kaip pasielgtumei, jei turėtumei dvejas kelnes?“ — „Hm!… Nežinau…“ — „Ko čia nežinoti? Juk į šį klausimą taip pat lengva atsakyti, kaip ir į pirmuosius du!“ — „Taigi kad ne! Aš neturiu nei dviejų milijonų, nei dvejų namų, o dvejas kelnes aš turiu!“ — Sapienti sat – aišku kaip diena!