Krikščionių persekiojimo metu vyskupas Narcisas ir diakonas Augustinas apsistojo pas garsių paleistuvę Afrą. Jos ir kitų moterų atsivertimas bei krikštas įvyko po to, kai jos pamatė vyskupo maldingumą. Afra vėliau paslėpė vyskupą nuo persekiojimo.

Krikščionių persekiojimo laikais vyskupas Narcisas su diakonu Augustinu slapstydamiesi nukeliavo pas vindelikus (Augsburge) ir apsistojo pas vieną moteriškę Afrą, kuri buvo garsi miesto paleistuvė. Afra nudžiugo, susilaukusi tolimų svečių, ir ruošė su draugėmis nepaprastą vakarienę. Susėdus už stalo, vyskupas ėmė melstis. Afra to nebuvo mačiusi ir neapsakomai nustebo. Sužinojusi, jog tai vyskupas, puolė jam po kojų ir, ašarodama, tarė: „Pone! Kaip drįsai užeiti pas mane, kuri esu didžiausia iš visų šito miesto moteriškių paleistuvė. Aš neverta esu nė pasirodyti tavo akivaizdoje!“ Vyskupas jai tarė: „Nurimk, mano vaikeli! Juk paleistuvė nesutepė mūsų brangiausiojo Išganytojo, kai ji savo ašaromis plovė Jo kojas ir šluostė jas savo plaukais. Prašyk Viešpatį, kad Jis dabar nuplautų tavo sielą nuo visų nešvarumų ir kad tavyje sužibėtų dangiškoji šviesa!“ Afra vėl sakė: „Bet kaip aš galiu nusivalyti, kai mano nuodėmės praneša mano galvos plaukų skaičių?“ — „Tikėk, pasikrikštyk, ir būsi išganyta,“ atsakė vyskupas. Paskum visos tų namų paleistuvės atsivertė, priėmė šventąjį krikštą ir gailiomis ašaromis nusiplovė savo blogo gyvenimo dėmes. Rytojaus dieną atėjo pas Afrą seniūno pasiuntinys ir klausinėjo, kas per vieni yra tie svetimšaliai. Afra taip gerai vyskupą su diakonu paslėpė, jog seniūno pasiuntinys nieko nesužinojo apie atvykusius. Afra tuojau nubėgo pas savo motiną Hiliarą ir prašė priimti pas save vyskupą Narcizą ir diakoną Augustiną. Ir Hiliara įtikėjo Jėzų Kristų.