Senovės persų raštas pasakoja, kad Dievas ieškojo, kas pasaulyje gražiausia. Angelas nešė kritusiųjų už tėvynę kraują, vargšų ašaras, bet gražiausia pasirodė esančios tėvo ašaros dėl sūnaus nekaltybės praradimo.

Vienas mokslininkas tyrinėtojas surado šitokį senųjų persų raštą. Aukščiausias Dievas panorėjęs surasti, kas pasaulyje gražiausia. Pasiųstas to ieškoti angelas mato karo lauke kritusius už tėvynę. Paima nuo vieno kritusio dar tebegaruojantį kraują ir neša į dangų Dievui. „Taip, tai gražiausia tėvynės meilėje, bet ne visame pasaulyje.“ Eina angelas per žemę ir mato laidojant didžiausią geradarį, kurio verkia našlaičiai, seneliai, ligoniai, vargšai. Paima jų kelias ašaras ir neša į dangų. „Tai gražiausia labdarybės srityje, bet ne visame pasaulyje“, vėl atsako Dievas. Eina vėl angelas į žemę ir ilgai vaikšto siaurais takeliais. Prieina senelį, kuris žiūri į dangų ir gailiai verkia. „Kaip neverksiu, kad mano vaikelis nusidėjo“, atsako angelo užkalbintas senelis. „Taip, ašaros dėl nekaltybės praradimo yra gražiausias dalykas pasaulyje“, atsako Dievas angelui, nunešusiam į dangų senelio ašaras.