Per Prancūzijos revoliuciją Liono mieste vienas tėvas, vardu Dellegace, buvo suimtas ir gabenamas į Paryžių. Mažoji jo dukrelė jokiu būdu nesutiko atsilikti nuo tėvo. Dienos metu ji bėgo šalia vežimo, kuriame buvo gabenamas jos tėvelis, ir savo malonia šypsena stengėsi jį raminti. Vakare pralenkdavo važiuotojus ir parūpindavo tėvui nakvynę ir užkandą. Paryžiuje atsisveikino prie kalėjimo vartų su brangiuoju tėveliu ir per tris mėnesius kasdien eidavo į teismą prašyti tėvui pasigailėjimo. Tėvui grėsė mirties bausmė. Pagaliau žiaurieji revoliucionieriai pasigailėjo mažosios mergytės ir paleido iš kalėjimo jos tėvą. Vargšė mergytė buvo tiek išvargusi ir nusilpusi, kad pakeliui į Lioną mirė.