1844 m. Rusijos caras Nikolajus I norėjo sekmadienį apžiūrėti Nasmitho kalvę Londone. Nasmithas atsisakė, nes įstaiga sekmadieniais uždaryta. Pasiuntiniui siūlant caro malonę, Nasmithas atsakė, kad Aukščiausiojo Karaliaus malonė jam brangesnė, ir kad darbininkai nesutiktų dirbti. Pasiuntinys buvo sujaudintas anglų uolumo sekmadienių šventime.

1844 metais Rusijos caras Nikolajus I nuvyko į Angliją. Londone jis norėjo apžiūrėti išgarsintą Nasmitho kalvę. Caro pasiuntinys sekmadienio rytą nuėjo pas kalvės savininką ir sako: „Jo didenybė Rusijos caras nori šiandieną apžiūrėti tamstos fabriką.“ Nasmithas atsakė: „Šiandieną caras to padaryti negalės, nes šventadieniais mano įstaiga esti uždaryta.“ — „Betgi ne taip sunku kokią valandą kalvę atidaryti! Per tai tamsta įgysi caro malonę.“ Nasmithas švelniai atsakė: „Aukščiausiojo Karaliaus malonė man brangesnė už žemiškojo karaliaus. Pagaliau, jei aš ir sutikčiau šventadienį parodyti carui savo įstaigą, tai jokiu būdu su tuo nesutiks mano darbininkai.“ Pasiuntinys grįžo pas carą sujaudintas nepaprastu anglų uolumu sekmadienių šventime.