1855 m. Pal. kun. Don Bosko laikė rekolekcijas 300 nepilnamečių nusikaltėlių, pelnydamas jų meilę ir atvedęs prie sakramentų. Jis sumanė išsivesti juos pasivaikščioti, atsisakęs policijos apsaugos ir prisiėmęs atsakomybę. Kaliniai pažadėjo gerai elgtis ir sugrįžti. 300 „nepataisomų“ jaunuolių paklusniai ir linksmai traukė į kalnelius, elgėsi kaip „geriausi šio pasaulio vaikai“ ir visi sugrįžo. Stebėjosi kunigo įtaka.

1855 m. pal. kun. Don Bosko laikė velykines rekolekcijas 300 nepilnamečių nusikaltėlių, kurie buvo uždaryti dideliuose pataisos namuose. Malonų kunigą visi pamilo ir neliko nė vieno, kuris nebūtų priėjęs išpažinties ir priėmęs Komunijos. Palaimintasis džiaugėsi ir sumanė juos išsivesti vieną gražią dieną pavasario gamta pasidžiaugti. Nusikaltėlių vyresnybė pasiūlė kun. Bosko policininkų apsaugą, bet kun. Bosko nuo to atsisakė ir visą atsakomybę prisiėmė ant savęs. „Jei įvyks kokia netvarka, galėsite kišti mane į kalėjimą“, sakė palaimintasis kunigas. Iš vakaro prieš ekskursiją kun. Bosko sušaukė visus jaunus kalinius ir pranešė, kad jų vyresnybė leidusi rytojaus dieną visiems kartu išeiti pasivaikščioti. Nelaimingieji kaip vienas suriko iš džiaugsmo. „Bet žiūrėkite,“ kalbėjo toliau kun Bosko, „aš pažadėjau jūsų vardu, kad visi gerai elgsitės ir rytojaus vakare visi sugrįšite namo. Ar prižadate man tai padaryti?“ — „Taip, taip!“ Sušuko visi ir grasė tiems, kurie būtų mėginę neklausyti. Rytojaus dieną trys šimtai nepataisomų jaunuolių, gražiai sustoję eilėmis, paklusnūs kunigui Bosko, linksmi traukė į Torino kalnelius. Išėję už miesto, galėjo eiti laisvai, ne eilėmis. Visi susigrūdo apie kun. Bosko, visi norėjo išgirsti iš jo gerą žodį. Valandą paėję, jie nuėmė nuo arklio maistą, užsidėjo jį ant savų pečių, o arklį pasiūlė mylimajam vadui. Nepataisomi nusikaltėliai pasidarė geriausi šio pasaulio vaikai! Gražiai pasivaikščioję, pasilinksminę, vakare visi sugrįžo į pataisos namus. Visi stebėjosi palaimintojo kunigo įtaka jauniems nusikaltėliams.