Pasakojama apie Dievo Kūno šventės įvedimą. Šventa vienuolė Julijana regėjime matė saulę ir mėnulį su iškarpa, simbolizuojančius Dievą, Bažnyčią ir Dievo Kūno šventės trūkumą. Ji pranešė tai kunigui, vėliau tapusiam popiežiumi Urbonu IV. Naujas stebuklas Bolsenoje, kur per Mišias iš konsekruotos ostijos pradėjo tekėti kraujas, patvirtino Julijanos apreiškimą. Urbonas IV liepė iškilmingai atnešti sukruvintą korporalą į Orvieto, taip surengdamas pirmąją Dievo Kūno procesiją. Tai paskatino jį įvesti Dievo Kūno šventę ketvirtadienį po Švč. Trejybės.

Dievo Kūno šventę įvedė popiežius Urbonas IV. Belgijoje Liežo mieste gyveno viename vienuolyne šventa vienuolė, vardu Julijana. Dvasios pagavime teko jai kelis kart matyti saulę ir mėnulį su iškarpa. Nustebusi klausė Viešpaties, ką tai viskas reiškia. Gavo atsakymą, jog saulė yra tai patsai Dievas, mėnulis reiškia Bažnyčią, iškarpa – Dievo Kūno šventės trūkumą. Julijana visa tai pranešė nuodėmklausiui, kuris po kiek laiko buvo išrinktas popiežiumi, vardu Urbonas IV. Urbonui vienuolės Julijanos čia minėtą nusipasakojimą priminė naujas stebuklas. Italijos mieste Bolsenoje vienam kunigui per Mišias atėjo abejojimo pagunda, ar Švč. Sakramente tikrai yra J. Kristus. Ir štai iš konsekruotos ostijos pradėjo tekėti kraujas taip gausiai, jog sukruvino visą korporalą, ant kurio gulėjo ostija, ir tai matant visiems žmonėms bažnyčioje. Sužinojęs apie tą stebuklą, Urbonas IV norėjo pats savo akimis tą stebuklą patikrinti, todėl įsakė iškilmingoje procesijoje tą korporalą atnešti į Orvieto miestą, kur jis tada buvo. Tai buvo kaip ir pirmoji Dievo Kūno procesija. Popiežius, kardinolų lydimas, pasitiko stebuklingą korporalą ir liepė padėti jį bažnyčioje. Nuo to laiko Urbonas IV ir pradėjo rimtai galvoti apie Dievo Kūno šventės įvedimą. Kadangi Didįjį Ketvirtadienį, Švč. Sakramento įsteigimo dieną, reikia minėti J. Kristaus mirtį, tai Švč. Sakramento įsteigimo minėjimas buvo nukeltas į ketvirtadienį po Švč. Trejybės šventės.