Advento budėjimas prasideda nuo ilgesio, kad Dievas pats mus atnaujintų, ir virsta ištikimybe šiandien patikėtam darbui. Esame jo rankų kūrinys, jo sodinys ir malonės apdovanota bendruomenė, laukianti sugrįžtančio Viešpaties.
Pagrindinės skaitinių mintys
Pirmasis skaitinys · Iz 63, 16b–17. 19b; 64, 2b–7
Sužeista tauta šaukiasi savo Tėvo ir Puodžiaus
Bendruomenė prisipažįsta nutolusi nuo Dievo ir nesugebanti pati savęs atkurti. Ji prašo perplėšti dangų ir sugrįžti, remdamasi Dievo tėvyste. Molis negali pasigaminti puodžiaus: atsinaujinimas prasideda pasitikint Dievo veikimu ir jam atsiveriant.
Atliepiamoji psalmė · Ps 79 (80), 2ac ir 3b. 15–16. 18–19 (P.: 4)
Suvargęs vynmedis laukia šviečiančio Dievo veido
Izraelis šaukiasi Ganytojo, kuris pasodino ir augino savo tautą. Prašymas pažvelgti iš dangaus tampa prašymu atgaivinti ir vėl įgalinti šlovinti Dievo vardą. Sugrįžimas į gyvenimą siejamas su apsisprendimu daugiau nuo jo nesitraukti.
Antrasis skaitinys · 1 Kor 1, 3–8
Kristaus laukimas jau pripildytas malonės dovanų
Paulius dėkoja už bendruomenei suteiktą malonę, žodį ir pažinimą. Kristaus apsireiškimo laukimas nėra gyvenimas tuščiomis rankomis: dovanų nestinga jau dabar. Tas pats Viešpats stiprina tikinčiuosius, kad jie ištvertų iki jo dienos.
Evangelija · Mk 13, 33–37
Budėti reiškia ištikimai atlikti patikėtą darbą
Išvykęs šeimininkas nepalieka tarnų be pareigų: kiekvienam paskiria darbą, o durininkui liepia budėti. Grįžimo valanda nežinoma, todėl pasirengimo negalima atidėti. Jėzaus paraginimas skirtas visiems: gyventi dėmesingai jo patikėtuose namuose.
Medžiaga homilijai
Ryšiai su visa Biblija
Kiekvienam skaitiniui parinktos 8 papildančios vietos. Trumpos pažodinės ištraukos patikrintos pagal biblija.lt pateikiamą Rubšio ir Kavaliausko vertimą, LVK 1998 m. Visą nurodytos eilutės tekstą atversite paspaudę jos nuorodą; žemiau pateikiamas paaiškinimas yra šio puslapio sintezė.
Turinys: Pirmajam skaitiniui · Psalmei · Antrajam skaitiniui · Evangelijai
Pirmajam skaitiniui · Iz 63, 16b–17. 19b; 64, 2b–7
1. Įst 32, 5–6
Argi ne jis tavo tėvas
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Tėvo ir Kūrėjo vardai tampa pagrindu klausti apie tautos neištikimybę. Dievo tėvystė nepanaikina atsakomybės: ji parodo, kodėl nuo jo nutolusi bendruomenė gali ir turi sugrįžti.
2. Jer 18, 3–6
jis perdirbdavo molį į kitą puodą
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Pranašas stebi, kaip puodžius nepavykusį indą padaro iš naujo. Izaijo molio įvaizdis taip paaiškėja kaip kvietimas leistis atkuriamam; Jeremijo platesniame kontekste ši viltis siejama su tautos atsivertimu.
3. Ps 51, 12–14
Sukurk man tyrą širdį, Dieve
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Atgailaujantis žmogus prašo ne tik pašalinti kaltę, bet ir sukurti tyrą širdį. Advento ilgesys nukreiptas į tokį atnaujinimą, kurio vien savo pasiryžimais nepajėgiame suteikti.
4. Oz 14, 2–4
Pasiimkite su savimi žodžius
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Sugrįžti reiškia atsisakyti tariamų gelbėtojų ir ateiti su tiesiais atgailos žodžiais. Šalia Izaijo bendruomeninės raudos atsiranda konkretus žingsnis: išpažinti kaltę ir prašyti gailestingumo.
5. Ez 36, 25–27
Duosiu jums naują širdį
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievas pažada apvalymą, naują širdį ir savo Dvasią. Prašymas nepalikti užkietėjusios širdies čia sulaukia atsako: Viešpats pats įgalina gyventi pagal jo valią.
6. Iš 19, 16–19
visas kalnas baisiai drebėjo
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Sinajaus drebėjimas primena Dievo nužengimą sudarant Sandorą. Izaijo troškimas, kad kalnai vėl sudrebėtų, remiasi tautos atmintimi apie Dievą, kuris ateina ir prakalbina.
7. 2 Kor 4, 6–7
šitą lobį mes nešiojamės moliniuose induose
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Molinis indas gali nešti Dievo šviesos lobį, nors pats lieka trapus. Žmogiškojo silpnumo pripažinimas nepanaikina pašaukimo: jis padeda skirti Dievo jėgą nuo savo galios.
8. Rom 8, 22–25
tada laukiame ištvermingai
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dejuoja ir kūrinija, ir Dvasios pirmienas turintys žmonės. Advento laukimas nėra pasyvus nusivylimas: nematomos pilnatvės viltis moko ištvermės neužginčydama dabartinio skausmo.
Psalmei · Ps 79 (80), 2ac ir 3b. 15–16. 18–19 (P.: 4)
1. Pr 49, 24–26
dėl Ganytojo, Izraelio Uolos
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Jokūbo palaiminime Dievas vadinamas Ganytoju ir Izraelio Uola. Psalmės šauksmas kreipiamas į seniai pažįstamą tautos Globėją, kurio ištikimybė peržengia vieną kartą.
2. Iš 25, 20–22
Ten aš susitiksiu su tavimi
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kerubų saugomas Sandoros Skrynios dangtis nurodo Dievo susitikimo su tauta vietą. Psalmės sostas ant kerubų nėra vien didybės puošmena: jis primena Viešpatį, kuris prabyla į savo žmones.
3. Sk 6, 24–26
Teleidžia VIEŠPATS šviesti tau savo veidą
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kunigiškas palaiminimas jungia šviečiantį Dievo veidą su malone ir ramybe. Psalmėje prašoma to paties asmeninio palankumo: kad Dievas nepaliktų žmogaus savo veido tamsoje.
4. Iz 5, 1–4
Viduryje pastatė bokštą sargui
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Vynuogyno giesmė išvardija rūpestingai parengtą dirvą ir klausia apie prastą derlių. Ji papildo prašymą gelbėti vynmedį sąžinės klausimu: kaip atsakėme į tai, ką gavome?
5. Jer 2, 20–22
aš buvau tave pasodinęs it rinktinį vynmedį
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Geros veislės vynmedžio išsigimimas nusako santykio su Dievu suirimą. Psalmės maldavimas atkurti tautą nėra vien prašymas sutaisyti aplinkybes: atnaujinimo reikia pačiai ištikimybei.
6. Oz 11, 3–4
Aš pats mokiau Efraimą vaikščioti
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievo globa nusakoma mokymu vaikščioti, pakėlimu ir maitinimu. Tautos atgaivinimo prašymas remiasi artumu, kuris eina greta silpno žmogaus ir padeda jam vėl atsistoti.
7. Jn 15, 1–5
Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Jėzus vynmedžio vaizdą susieja su pasilikimu jame ir vaisiais. Izraelio malda dėl Dievo sodinio atveria krikščioniui klausimą, iš kur jo gyvenimas šiandien gauna gyvybę.
8. Ef 2, 4–6
prikėlė gyventi su Kristumi
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievo gailestingumas atgaivina net nusikaltimų padarinius patiriantį žmogų. Psalmės prašymas laikyti gyvus krikščioniškai skamba ir kaip viltis būti prikeltiems gyvenimui su Kristumi.
Antrajam skaitiniui · 1 Kor 1, 3–8
1. 1 Kor 12, 4–7
Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dovanų įvairovė kyla iš to paties Dievo ir skirta bendram labui. Pirmojo laiško pradžios padėka už bendruomenės turtingumą nereiškia varžymosi: dovana turi tarnauti kitiems.
2. 2 Kor 8, 7–9
pasirodykite pertekę ir dosnumo
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Žodžio ir pažinimo gausa palyginama su dosnumu stokojančiam žmogui. Pauliaus padėka už korintiečių dovanas skatina klausti, ar dvasinis turtingumas tampa apčiuopiama meile.
3. Fil 1, 4–6
jį ir pabaigs iki Kristaus Jėzaus dienos
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Padėka ir pasitikėjimas sujungiami įsitikinimu, kad Dievas užbaigs pradėtą darbą. Laukiant Kristaus dienos viltis remiasi jo ištikimybe, o ne vien savo nepastoviu ryžtu.
4. 1 Pt 1, 6–9
Jūs mylite jį, nors ir nesate jo matę
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Tikėjimas gali būti išbandomas liūdesiu ir vis dėlto krypti į Kristaus apsireiškimą. Malonės dovanos nėra pažadas išvengti visų sunkumų: jos palaiko meilę dar neregimam Viešpačiui.
5. 2 Tim 1, 6–8
atgaivinti Dievo malonės dovaną
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Gautą dovaną reikia gaivinti, o ne vien prisiminti. Laukimas įgauna atsakingą veiksmą: drąsą liudyti, mylėti ir ištverti nepasiduodant baimei.
6. 2 Pt 3, 13–15
Mūsų Viešpaties kantrumą laikykite išgelbėjimu
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Teisumo kupino pasaulio viltis veda į rūpestį būti rastiems taikoje. Tariamas delsimas perskaitomas kaip kantrybė, suteikianti laiko išganymui, o ne kaip priežastis atsipalaiduoti.
7. Žyd 10, 23–25
sergėkime vieni kitus
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Artėjančios dienos laukiama kartu: laikantis vilties, susirenkant ir skatinant gerus darbus. Kristaus ištikimybė leidžia stiprinti vieniems kitus, užuot likus pavieniams laukėjams.
8. Jud 24–25
gali išlaikyti jus nenupuolusius
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Laiško pabaiga garbina Dievą, galintį išsaugoti žmogų nesuklupusį ir džiugų atvesti į savo šlovę. Tai papildo Pauliaus pažadą būti stiprinamiems iki galo: galutinis išsilaikymas lieka Dievo dovana.
Evangelijai · Mk 13, 33–37
1. Neh 4, 11–14
kiekvienas atliko darbą viena ranka
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Sieną atstatanti bendruomenė derina darbą ir apsaugą nuo pavojaus. Namų šeimininko paskirtų pareigų vaizdas čia įgauna praktinę formą: dėmesingumas neprieštarauja kantriam darbui.
2. Pat 6, 6–8
Neturėdama jokio vado ar pareigūno, ar valdovo
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Skruzdėlė pasirengia ateičiai ir be ją raginančio prižiūrėtojo. Budėjimą padeda suprasti savarankiška atsakomybė: rūpintis tuo, kas patikėta, net kai šeimininko nematyti.
3. Gg 5, 2–4
Aš miegojau, bet mano širdis budėjo
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Miegą pertraukia mylimojo beldimas, o širdis jau budi. Meilės giesmės vaizdas nėra Evangelijos paralelė: jis padeda suvokti, kad budrumas gali kilti iš ilgesio, ne vien iš baimės.
4. Hab 2, 1–3
Stovėsiu savo sargybos vietoje
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Sargybinio laikysena jungia klausymąsi su kantriu laukimu. Regėjimas turi savo laiką; žmogus kviečiamas nesusikurti patogios datos ir neprarasti pasitikėjimo, kai išsipildymas užtrunka.
5. 1 Tes 5, 4–8
budėkime ir būkime blaivūs
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Šviesos vaikų budrumas siejamas su blaivumu, tikėjimu, meile ir išganymo viltimi. Jėzaus raginimas nemiegoti aiškinamas kaip viso gyvenimo laikysena, o ne nurodymas atsisakyti kūnui reikalingo poilsio.
6. Rom 13, 11–14
Išmušė valanda jums pabusti iš miego
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Pabusti iš miego reiškia atsisakyti tamsos darbų ir apsivilkti Kristumi. Advento laikas tampa konkretaus pasirinkimo laiku: tai, ką darome šiandien, ruošia susitikimui su Viešpačiu.
7. Kol 4, 2–4
budėkite su ja dėkodami
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Budėjimas maldoje apima dėkojimą ir rūpestį, kad Evangelijai atsivertų durys. Namų durininko vaizdas susiejamas su malda už liudijimą, kuris patikėtas visai bendruomenei.
8. Apr 3, 1–3
Prabusk ir stiprink, kas dar nenumirę
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Sardų bendruomenė atrodo gyva, tačiau turi pabusti ir sustiprinti tai, kas likę. Išorinis religinis gyvumas pats savaime negarantuoja ištikimybės: reikia prisiminti gautą žodį ir atsiversti.
Katekizmas ir temos
Homiletikos vadovo temos padeda jungti skaitinių apmąstymą su Bažnyčios tikėjimu.
Turinys:
Garbingas Kristaus atėjimas ir galutinis išmėginimas · KBK 668–677, 769
„Ateik, Viešpatie Jėzau!“ · KBK 451, 671, 1130, 1403, 2817
Malonė priimti Apreiškimą ir Mesiją · KBK 35
Nuodėmės pripažinimas ir atsivertimas · KBK 827, 1431, 2677, 2839
Garbingas Kristaus atėjimas ir galutinis išmėginimas · KBK 668–677, 769
KBK 668–677, 769: galutinis išmėginimas ir garbingas Kristaus atėjimas;
„Ateik, Viešpatie Jėzau!“ · KBK 451, 671, 1130, 1403, 2817
KBK 451, 671, 1130, 1403, 2817: „Ateik, Viešpatie Jėzau!“;
Malonė priimti Apreiškimą ir Mesiją · KBK 35
KBK 35: Dievas suteikia žmonijai malonę priimti Apreiškimą ir Mesiją;
Nuodėmės pripažinimas ir atsivertimas · KBK 827, 1431, 2677, 2839
KBK 827, 1431, 2677, 2839: pripažinimas, kad visi esame nusidėjėliai.
Šaltinis: Homiletikos vadovas. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, 2014-06-29
Egzegetiniai komentarai
Teksto prasmę padeda atverti hebrajiški ir graikiški žodžiai, pasakojimo sandara bei to meto gyvenimo aplinka. Žemiau atskiriamas skaitinio aiškinimas ir jo pritaikymas homilijai; prie kiekvienos temos pateikti senesnių ar naujesnių tyrimų šaltiniai.
Turinys:
Iz 63–64: kodėl nusikaltusi tauta vis dar sako „mūsų Tėvas“?
Iz 63, 19b; 64: perplėštas dangus ir suterštas drabužis
Ps 79 (80): „atkurk mus“ yra ir sugrįžimo malda
1 Kor 1, 3–7: padėka prieš pradedant taisyti bendruomenę
1 Kor 1, 8: ištvermė yra pažadas, o ne pasigyrimas savo neklaidingumu
Mk 13, 34: išvykstantis šeimininkas perduoda įgaliojimus
Mk 13, 33–37: keturios nakties sargybos neleidžia pasirinkti patogios valandos
Iz 63–64: kodėl nusikaltusi tauta vis dar sako „mūsų Tėvas“?
אָבִינוּ (ʾĀḇînū) reiškia „mūsų Tėvas“. Maldą kalba bendruomenė, kuri prisipažįsta praradusi kryptį; vis dėlto santykio su Dievu ji nelaiko išnykusiu. Šalia tėvystės minimas Atpirkėjas: kreipiamasi į tą, kuris yra įsipareigojęs savo tautai. Tremties ir tautos atkūrimo horizonte ši kalba saugo viltį, kai vien genealoginio pasididžiavimo nebepakanka. Malda remiasi tuo, kas Dievas yra, ir kartu pripažįsta, kuo žmonės tapo.
יֹצְרֵנוּ (Yōṣərênū) – „mus formuojantis“, „mūsų puodžius“ – papildo tėvystę kūrėjo darbu. Molis nėra pranašo paniekos žmogui ženklas: taip išpažįstama priklausomybė nuo Dievo ir galimybė būti jo atkuriamiems. Pabaigos „visi“ į maldą sutelkia visą tautą. Kalbėtojai nestovi nuošalyje, kaltindami vien blogesnius už save; jie patys prašo būti iš naujo formuojami.
Šaltinis: Hebrajiškas tekstas · Iz 63,16 · Bible Hub; Hebrajiškas tekstas · Iz 64,7 (kitur 64,8) · Bible Hub; Adrian Ciprian Iliescu · Yhwh as Father, Redeemer, and Potter · 2025 · skaityta vieša santrauka.
Iz 63, 19b; 64: perplėštas dangus ir suterštas drabužis
קָרַעְתָּ (Qāraʿtā) nusako perplėšimą. Pranašo prašymas nėra vien gražus būdas pasakyti, kad norėtųsi pagerėjimo: tarp Dievo ir tautos jaučiama praraja, kurios žmonės nepajėgia įveikti. Senajame Testamente drabužio perplėšimas išreiškia gedulą bei sielvartą. Dangaus perplėšimo vaizdas gali leisti išgirsti ir šį kultūrinį atgarsį, nors tai nėra vienintelė jo prasmė. Kalnų drebėjimas primena tikrą Dievo artumo sukrėtimą.
וּכְבֶגֶד עִדִּים (Ūḵəḇeḡeḏ ʿiddîm) – palyginimas su menstruacijų suteptu audeklu – slypi už vertimo apie suterštus skudurus. Senovės ritualinė nešvara nėra tas pats, kas asmeninė moralinė kaltė: menstruacijos savaime nebuvo nuodėmė. Pranašas šį laikiną netinkamumo šventai sričiai vaizdą pasitelkia tautos būklei nusakyti. Vis dėlto pati rauda aiškiai pripažįsta ir nusikaltimus. Nei moters kūno žeminimas, nei teiginys, kad bet koks geras darbas bevertis, nėra šio vaizdo tikslas.
Šaltinis: Hebrajiškas tekstas · Iz 63,19b (kitur 64,1) · Bible Hub; Hebrajiškas tekstas · Iz 64,5 (kitur 64,6) · Bible Hub; Anathea Portier-Young · Iz 64,1–9 komentaras · 2023-12-03.
Ps 79 (80): „atkurk mus“ yra ir sugrįžimo malda
הֲשִׁיבֵנוּ (Hašîḇênū) – „grąžink mus“, „atkurk mus“ – kyla iš sugrįžimą reiškiančio veiksmažodžio. Tačiau įsakomoji forma kreipiama į Dievą: bendruomenė prašo, kad jis pats ją vėl pastatytų ant kojų. Psalmėje susitinka du artumo vaizdai – kaimenę vedantis Ganytojas ir savo vynmedį pasodinęs šeimininkas. Pasisavinimas čia nėra savivalė: būtent dėl anksčiau parodyto rūpesčio tauta drįsta prašyti, kad nebūtų palikta.
הָאֵר (Hāʾēr) reiškia „leisk šviesti“, „nušviesk“. Dievo veidas nusako jo palankų atsigręžimą, o ne fizinę šviesą. Visoje psalmėje prašymas kartojamas, stiprėjant kreipiniui į Dievą. Nors tauta kenčia ir patiria Dievo tolimumą, psalmė neįvardija konkretaus nusikaltimo, paaiškinančio kiekvieną nelaimę. Todėl šios maldos negalima paversti taisykle, kad kenčiantis žmogus būtinai baudžiamas už savo kaltę.
Šaltinis: Hebrajiškas tekstas · Ps 80,4 (kitur 80,3) · Bible Hub; Samantha Gilmore · Ps 80,1–7.17–19 komentaras · 2023-12-03.
1 Kor 1, 3–7: padėka prieš pradedant taisyti bendruomenę
χάριτι (Kháriti) yra malonę reiškiančio žodžio forma: Paulius dėkoja už tai, kas korintiečiams buvo duota Kristuje. Antikos laiško pradžioje po pasveikinimo einanti padėka nuteikia tolesniam pokalbiui. Tačiau tai nėra tuščias mandagumas. Netrukus laiške bus kalbama apie susiskaldymą, o dabar iš anksto primenama, kad tikrieji bendruomenės turtai kyla iš Dievo. Kalbėjimo ir pažinimo dovanos nesuteikia pagrindo puikuotis prieš kitus.
χαρίσματι (Kharísmati) nusako malonės dovaną. Paulius kalba bendruomenei daugiskaita: dovanų nestinga jai kaip visumai, o ne kiekvienas pavienis žmogus privalo mokėti viską. Kristaus apsireiškimo laukimas nepadaro dabarties tuščios. Klausimas persikelia nuo to, ar turime pakankamai įspūdingų gebėjimų, prie to, kaip naudojame jau gautus. Vėlesni laiško skyriai pareikalaus, kad dovanos augintų bendrą gyvenimą.
Šaltinis: Graikiškas tekstas · 1 Kor 1,4 · Bible Hub; Graikiškas tekstas · 1 Kor 1,7 · Bible Hub; Kyle Schiefelbein-Guerrero · 1 Kor 1,3–9 komentaras · 2023-12-03.
1 Kor 1, 8: ištvermė yra pažadas, o ne pasigyrimas savo neklaidingumu
Βεβαιώσει (Bebaiṓsei) reiškia „sutvirtins“, „padarys tvirtus“. Būsimojo laiko veiksmažodis nusako pasitikėjimą Dievo veikimu, o ne vien autoriaus palinkėjimą. Tai pratęsia ankstesnę mintį apie bendruomenėje įtvirtintą Kristaus liudijimą. Tvirtumas reikalingas kelionei iki Viešpaties dienos: dabartinės dovanos ir dar laukiama pilnatvė nėra tas pats. Malonė jau duota, tačiau gyvenimas dar turi būti jos perkeičiamas.
Ἀνεγκλήτους (Anegklḗtous) – „nepeiktinus“, „neapkaltinamus“ – turi ir teisinį atspalvį: kalbama apie būsimą pasirodymą Viešpaties akivaizdoje. Paulius neskelbia, kad korintiečiai jau dabar neturi ko taisyti. Laiško tęsinys rodo priešingai. Pažadas leidžia imtis atsivertimo su viltimi: stiprinantis Viešpats yra ir tas, kurio akivaizdoje atsiskleis gyvenimo tiesa. Iš šio sakinio nereikia išvesti nei savarankiško tobulumo, nei leidimo nebesistengti.
Šaltinis: Graikiškas tekstas · 1 Kor 1,8 · Bible Hub; Heinrich A. W. Meyer · Critical and Exegetical Commentary · 1 Kor 1,8 · XIX a. leidimas, Bible Hub.
Mk 13, 34: išvykstantis šeimininkas perduoda įgaliojimus
ἐξουσίαν (Exousían) reiškia „įgaliojimus“, „valdžią“. Šeimininkas palieka namus, bet nepaverčia tarnų bejėgiais laukėjais. Jiems perduodama atsakomybė pasirūpinti tuo, kas priklauso jam. Palyginime tebėra antikos namų ūkio tvarka, tačiau svarbiausia ne visa jos socialinė sandara: Jėzus parodo, ką reiškia patikėta pareiga, kai šeimininko nematyti. Jo nebuvimas nedaro darbo beprasmiško.
ἔργον (Érgon) – „darbas“, „užduotis“ – paskiriamas kiekvienam. Durininko pareiga išskirta, tačiau namai parengti sugrįžimui bus tada, kai savąją užduotį atliks visi. Budėjimas taip įgyja bendruomeninį turinį: nereikalaujama, kad vienas žmogus atliktų kiekvieną tarnystę. Kristaus laukimas susijęs su jau patikėtomis dovanomis ir šiandienos ištikimybe. Atgaila padeda atpažinti, kur savo pareigą buvome pametę.
Šaltinis: Graikiškas tekstas · Mk 13,34 · Bible Hub; Timothy L. Adkins-Jones · Mk 13,24–37 komentaras · 2023-12-03; Scott Hahn · Watch for him · The Pilot · 2023-12-01 (St. Paul Center apmąstymas).
Mk 13, 33–37: keturios nakties sargybos neleidžia pasirinkti patogios valandos
ἀγρυπνεῖτε (Agrypneîte) ragina nemiegoti, išlikti budriems. Tuoj pat pasakoma priežastis: atėjimo laikas nežinomas. Vakaras, vidurnaktis, gaidgystė ir rytmetys atitinka romėnišką nakties dalijimą į keturias sargybas. Taip apimama visa naktis. Tai nėra keturi užšifruoti istorijos laikotarpiai ar datos apskaičiavimo formulė. Durininkas negali iš anksto pasirinkti vien tos pamainos, per kurią šeimininko grįžimas jam būtų patogus.
γρηγορεῖτε (Grēgoreîte) pakartoja raginimą budėti. Pabaigoje Jėzus aiškiai išplečia kreipinį: tai, ką sako mokiniams, sako visiems. Du artimos prasmės veiksmažodžiai sustiprina dėmesingumą; vien jų kilmė nenustato dviejų skirtingų dvasinio gyvenimo pakopų. Namų ūkio paveikslas padeda suprasti tikslą: išsaugoti patikėtą ištikimybę per visą laukimą, kad netikėtas susitikimas neatskleistų apleistų pareigų.
Šaltinis: Graikiškas tekstas · Mk 13,33 · Bible Hub; Graikiškas tekstas · Mk 13,35 · Bible Hub; Alexander B. Bruce · The Expositor’s Greek Testament · Mk 13,35 · XIX–XX a. sandūros leidimas, Bible Hub.
Bažnyčios tėvų komentarai
Turinys:
Šv. Ireniejus: neprarasti Kūrėjo pirštų įspaudų
Šv. Augustinas: nugalėtas Jokūbo, laiminantis nugalėtoją
Šv. Jonas Auksaburnis: malonė nėra atlygis už mano pranašumą
Šv. Ambraziejus: atgailos laukas neturi likti neįdirbtas
Šv. Kirilas Jeruzalietis: po žiemos pražystantis žmogaus kūnas
Šv. Beda: išvykęs Kristus nepalieka Bažnyčios be savo artumo
Šv. Grigalius Nazianzietis: prisiminti Dievą dažniau negu kvėpuojame
Šv. Ireniejus: neprarasti Kūrėjo pirštų įspaudų
Atiduok Jam savo širdį minkštą ir paslankią.
Prieš erezijas IV,39,2 · rengėjo vertimas
[…] kad sukietėjęs neprarastum Jo pirštų įspaudų.
Prieš erezijas IV,39,2 · rengėjo vertimas
Ireniejus žmogaus augimą vaizduoja kaip dar neužbaigtą Dievo kūrinį. Skubantis laikyti save tobulu žmogus pamiršta, kad pats savęs nesukūrė. Autorius ragina kantriai priimti Kūrėjo rankų darbą. Širdies minkštumas jam reiškia pasirengimą pasitikėti ir paklusti, o sukietėjimas – atsisakymą būti formuojamam.
Vis dėlto molio vaizdas nepanaikina laisvės. Ireniejus tuoj pat aiškina, kad Dievas neverčia nenorinčio priimti jo darbo. Todėl Izaijo klausimas apie užkietėjusią širdį kviečia į atsaką: Dievo malonės laukiama ne užsisklendžiant, o atveriant tai, ką jis gali atnaujinti. Kūrėjo gerumas suteikia viltį, kad dabartinis netobulumas nėra paskutinis žodis.
ST → NT. Biblinė sąsaja: Izaijo Puodžius ir molis → Ireniejaus aiškinamas žmogaus brendimas Dievo rankose. Tai kūrimo įvaizdžio tęsinys, ne atskira autoriaus įvardyta Kristaus tipologija.
Šaltinis: Šv. Ireniejus Lionietis · Prieš erezijas IV,39,2–3.
Šv. Augustinas: nugalėtas Jokūbo, laiminantis nugalėtoją
Jis ir nugalėtas stovi, ir nugalėtoją laimina.
Ps 79 (80) aiškinimas,2 · rengėjo vertimas
Nugalėtas, nes pats to norėjo.
Ps 79 (80) aiškinimas,2 · rengėjo vertimas
Kūnu silpnas, didybe galingas.
Ps 79 (80) aiškinimas,2 · rengėjo vertimas
Psalmės prašymą pažadinti Dievo galybę Augustinas aiškina per Jokūbo grumtynes. Žmogus tarytum nugali angelą, bet palaiminimą vis tiek gauna iš jo. Augustinui tai Kristaus savanoriško silpnumo ženklas: ant kryžiaus jis atrodo neturintis jėgos, tačiau jo didybė neišnyksta.
Šis sugretinimas leidžia kitaip išgirsti maldą „ateik gelbėti“. Prašome ne vien įspūdingo galios demonstravimo. Tas, kuris leidosi būti nugalėtas, gali palaiminti ir išgelbėti. Kryžiaus silpnumas ir prisikėlimo galybė priklauso tam pačiam Viešpačiui. Advente laukiama jo atėjimo, nepamirštant jau parodyto gelbstinčios meilės būdo.
ST → NT. Autoriaus tipologija: Jokūbą laiminantis, jo nugalėtas angelas → savanoriškai silpnas nukryžiuotasis ir galingai prisikėlęs Kristus → psalmės malda sulaukti Gelbėtojo.
Šaltinis: Šv. Augustinas · Ps 79 (80) aiškinimas,2 · New Advent antraštė Psalm80.
Šv. Jonas Auksaburnis: malonė nėra atlygis už mano pranašumą
Dovana nėra nei skola, nei atsilyginimas, nei užmokestis.
II homilija apie 1 Kor,1 · rengėjo vertimas
Jeigu tai malonė, kodėl puikuojiesi?
II homilija apie 1 Kor,3 · rengėjo vertimas
Auksaburnis pastebi, kad Paulius bendruomenės taisymą pradeda padėka. Malonė primena dovaną, kurios neįmanoma pateikti kaip skolos ar atlyginimo. Todėl korintiečių pasididžiavimą savo dvasiniu turtingumu autorius pakerta paties žodžio „malonė“ prasme. Už gėrį dėkojama Dievui, o ne kuriamas savo neliečiamybės įrodymas.
Jis taip pat sugretina Pauliaus kreipinį į „mano Dievą“ su pranašų bei psalmių malda. Bendras visų Dievas tampa asmeniškai mylimas, ne pasisavinamas. Taip Senojo Testamento maldos balsas tęsiamas Kristaus apdovanotoje bendruomenėje. Dovanų gausa turi didinti dėkingumą ir ištikimybę, o ne susiskaldymą dėl mokytojų ar gabumų.
ST → NT. Autoriaus biblinė sąsaja: psalmininkų „mano Dieve“ → Pauliaus padėka Dievui už Kristaus dovaną. Tai tęstinė maldos kalba, ne griežta įvykio tipologija.
Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis · II homilija apie Pirmąjį laišką korintiečiams,1–3.
Šv. Ambraziejus: atgailos laukas neturi likti neįdirbtas
Atgailos reikia imtis ne tik rūpestingai, bet ir skubiai.
Apie atgailą II,1,2 · rengėjo vertimas
[…] nesigėdykime išpažinti Viešpačiui savo nuodėmių.
Apie atgailą II,1,5 · rengėjo vertimas
Ambraziejus ragina neatidėti atgailos. Jo vaizdas žemiškas: žemdirbys nesigėdija mėšlo ir pelenų, jeigu jais gali atgaivinti lauką. Panašiai žmogus neturėtų užsidaryti dėl gėdos prisipažinti nusikaltus. Jis primena Abraomą, vadinantį save dulkėmis ir pelenais, bei Jobą pelenuose – nuolankumas nepanaikina galimybės sulaukti Dievo gerumo.
Toliau žvilgsnis nukrypsta į Paulių: buvęs persekiotojas tampa mokytoju, kuris persekiojamas ištveria ir keikiamas laimina. Atgaila keičia ne vien žmogaus pasakojimą apie save, bet ir elgesį su kitais. Izaijo rauda bei Evangelijos raginimas budėti čia susitinka labai konkrečiai: šiandien priimti tai, ką dar reikia įdirbti savo gyvenime.
ST → NT. Autoriaus sugretinimas: Abraomo ir Jobo pelenai → atgailos žemdirbystės vaizdas ir Pauliaus perkeistas gyvenimas Kristuje. Tai moralinė sąsaja, ne pažadas susigrąžinti turtą.
Šaltinis: Šv. Ambraziejus · Apie atgailą II,1,2–5.
Šv. Kirilas Jeruzalietis: po žiemos pražystantis žmogaus kūnas
Mūsų kūnai tuomet po žiemos pražys dangišku žiedu.
XV katechezė,20 · rengėjo vertimas
Sparnuota siela apsivelka kūnu.
XV katechezė,20 · rengėjo vertimas
Kirilas Koheleto žydinčio migdolo paveikslą perskaito būsimo prisikėlimo šviesoje. Žiemos pabaiga jam tampa žmogaus kūno atnaujinimo vaizdu. Senėjimo ir trapumo kalba katechezėje atveriama ateičiai, kurios žmogus pats negali pasigaminti. Kristaus apsireiškimo laukiama kaip viso žmogaus išganymo, o ne kūniško gyvenimo paniekinimo.
Tai patristinis alegorinis skaitymas: jo nereikia sutapatinti su vienintele tiesiogine Koheleto autoriaus mintimi. Kirilas to paties fragmento žiogą aiškina kaip sielos apsivilkimą kūnu. Įvaizdžiai nekuria būsimos biologijos schemos, bet ugdo prisikėlimo viltį. Budintis krikščionis laukia ne migloto išnykimo: Dievo pažadas apima ir tą kūną, kurio silpnumą jau pažįsta.
ST → NT. Autoriaus alegorija: Koh 12 migdolo žydėjimas ir žiogas → kūno prisikėlimas Kristaus atėjimo metu. Tai dvasinis skaitymas, papildantis, o ne panaikinantis tiesioginę teksto prasmę.
Šaltinis: Šv. Kirilas Jeruzalietis · XV katechezė,20 · alegorinis Koh12 skaitymas.
Šv. Beda: išvykęs Kristus nepalieka Bažnyčios be savo artumo
[…] paliko savo Bažnyčią kūniškojo buvimo atžvilgiu […].
Mk 13,34 komentaras Catena aurea rinkinyje · rengėjo vertimas
[…] niekada neatėmė iš jos savo dieviškojo artumo apsaugos.
Mk 13,34 komentaras Catena aurea rinkinyje · rengėjo vertimas
Beda išvykstantį namų šeimininką sieja su prisikėlusio Kristaus žengimu pas Tėvą. Bažnyčia lieka žemėje, o jo kūniškas matomas buvimas nebėra toks, kokį pažino mokiniai. Todėl palyginime išgirstama tikra atsakomybė: reikia gyventi ir tarnauti, neturint galimybės nuolat remtis regima šeimininko laikysena.
Tačiau autorius iš karto apriboja nebuvimo prasmę. Kristus niekada neatėmė dieviškojo artumo apsaugos. Laukianti bendruomenė nėra našlaitė, palikta pati save išlaikyti. Ši mintis suartina Evangeliją su Pauliaus pažadu būti stiprinamiems iki galo: laukiame Viešpaties, kuris jau dabar mūsų neapleidžia.
ST → NT. Autoriaus kristologinis aiškinimas: išvykęs šeimininkas → Kristaus Žengimas į dangų ir besitęsianti globa Bažnyčiai. Atskiro ST pirmavaizdžio ši ištrauka neįvardija.
Šaltinis: Šv. Beda Garbingasis · Mk13,34 komentaras, Catena aurea rinkinyje.
Šv. Grigalius Nazianzietis: prisiminti Dievą dažniau negu kvėpuojame
Mąstyti apie Dievą dar dažniau, negu įkvepiame oro.
I teologinė kalba (27),V · rengėjo vertimas
[…] šiuo prisiminimu turime būti ugdomi tyrumui.
I teologinė kalba (27),V · rengėjo vertimas
Grigalius skiria nuolatinį Dievo atminimą nuo nesibaigiančio kalbėjimo apie jį. Kritikuodamas ginčų perteklių, jis neketina apriboti maldos keliomis progomis. Kasdienį Dievo prisiminimą susieja su Mozės raginimu laikytis jo žodžio gulantis, keliantis ir einant keliu. Žinojimo dovana turi persmelkti gyvenimo ritmą.
Taip budėjimas gali vykti ir tarp paprasčiausių darbų. Reikia ne visiems viską įrodinėti, bet leisti Dievo žodžiui ugdyti širdies tyrumą. Grigalius neniekina mokymo: jis reikalauja tinkamo laiko, saiko ir laikysenos. Advento klausimas tampa asmeniškas: ar mano pažinimas apie Dievą padeda jį prisiminti ir jam atsakyti šiandien?
ST → NT. Autoriaus sąsaja: Mozės Įst 6 kasdienio atminimo įsakymas → krikščionio malda bei tyrėjantis gyvenimas. Tai Sandoros žodžio tęstinumas, ne kvėpavimo technikos nurodymas.
Šaltinis: Šv. Grigalius Nazianzietis · I teologinė kalba (27),V.
Šventieji: žodis tampa gyvenimu
Turinys:
Šv. Marija Soledad Torres Acosta: užvertos vienuolyno durys neužbaigė pašaukimo
Šv. Marija Mikaela: ligoninėje išgirsta istorija atvėrė namus
Šv. Bernardas Tolomėjus: maro metu sugrįžti pas sergančius brolius
Šv. Nuno Šventosios Marijos: vadovavimą pakeitė žemiausia tarnystės vieta
Šv. Enrikė de Ossó: žinios tampa pagalba kitam mokytis tikėti
Šv. Antanas šv. Onos Galvão: namams reikėjo ir maldos, ir mūrininko rankų
Šv. Serafinas iš Montegranaro: nakties malda nesiekė aplodismentų
Šv. Marija Soledad Torres Acosta: užvertos vienuolyno durys neužbaigė pašaukimo
[…] paprastas ir tylus gyvenimas, kurį gali apibendrinti du dideli žodžiai: nuolankumas ir meilė.
Paulius VI apie Mariją Soledad, kanonizacijos homilija, 1970-01-25; skyrius „Vita semplice e silenziosa“ · rengėjo vertimas
Marija Soledad norėjo stoti pas dominikones, tačiau vienuolyne nebuvo vietos. Jos kelias pasuko į kitokią tarnystę: kunigas Miguelis Martínezas Sanzas telkė moteris ligoniams jų namuose slaugyti. 1851 m. rugpjūčio 15 d. ji su šešiomis bendrakeleivėmis pradėjo Marijos tarnaičių – ligonių slaugytojų – bendruomenę. Pirmasis atsakymas „ne“ nebuvo paskutinis jos gyvenimo žodis.
Pradžia nevirto lengvu kilimu. Steigėjui išvykus į misijas, bendruomenę ištiko krizė; pati Soledad buvo pašalinta iš vadovavimo, vėliau grąžinta. Paulius VI jos gyvenimą apibendrino nuolankumu ir meile. Šis atsinaujinimas nebuvo vien sėkmingas pareigų susigrąžinimas: svarbiausia liko tarnystė žmogui, kurio liga į namus atneša pažeidžiamumą ir pagalbos poreikį.
Ryšys su skaitiniais. Iz 64: leistis formuojamam tenka ir pasikeitus planams. Psalmės prašymas atgaivinti bei Mk 13 patikėtas darbas įgauna ligonio slaugos pavidalą.
Šv. Marija Mikaela: ligoninėje išgirsta istorija atvėrė namus
[…] iš čia gimė mano pirmasis įkvėpimas įkurti namus […].
Marijos Mikaelos autobiografijos ištrauka, cituojama oficialiame Adoratrices pasakojime apie pirmuosius namus · rengėjo vertimas
1844 m. Madrido Šv. Jono Dievo ligoninėje Marija Mikaela išgirdo merginos, kurią vėliau vadino „mergina su skara“, istoriją. Už ligos atsiskleidė išnaudojimas, vienatvė ir nesaugumas. Jai kilo mintis apie namus, kuriuose iš ligoninės išėjusi moteris galėtų atkurti gyvenimą. 1845 m. balandžio 21 d. pirmoji tokia vieta atsidarė Dos Amigos gatvėje.
1850 m. Mikaela pati persikėlė gyventi su globojamomis moterimis ir ėmėsi namų vadovavimo. Pagalbon kvietė mokytojas. Eucharistijos adoracija jai nesukūrė atstumo nuo žmonių žaizdų: ji vedė į ilgalaikį bendrą gyvenimą ir ugdymą. Vienąsyk išgirsta istorija tapo darbu, kuriam nepakako tik pirmos užuojautos akimirkos.
Ryšys su skaitiniais. Ps 79 (80): prašymas pasirūpinti pažeistu sodiniu susiejamas su atsaku į žmogaus žaizdas. Mk 13: gauta užduotis reikalauja pasilikti ir darbuotis.
Šaltinis: Adoratrices · Marijos Mikaelos pirmieji namai Madrido moterims · su autobiografijos citata.
Šv. Bernardas Tolomėjus: maro metu sugrįžti pas sergančius brolius
[…] mūsų tikėjimą paversti gyvenimu, skirtu Dievui maldoje ir atiduotu artimo tarnystei […].
Benediktas XVI apie Bernardą Tolomėjų, kanonizacijos homilija, 2009-04-26 · rengėjo vertimas
1348 m. maras pasiekė Sieną. Bernardas paliko Monte Oliveto vienumą ir nuvyko į San Benedetto a Porta Tufi vienuolyną rūpintis sergančiais broliais. Įprasta maldos ir rankų darbo tvarka susidūrė su nauju poreikiu: reikėjo būti ten, kur bendruomenę niokojo liga. Tais pačiais metais mirė ir jis pats.
Benediktas XVI šį pasirinkimą pristatė kaip tikėjimą, virstantį malda ir artimo tarnyste. Tai ne pasakojimas apie žmogų, kuris galėjo garantuoti savo ar kitų pasveikimą. Bernardas pasirinko nepalikti patikėtųjų vienų. Laukimas Dievo akivaizdoje čia nesutrukdė išgirsti, kokio darbo iš jo reikia būtent dabar.
Ryšys su skaitiniais. Psalmės Ganytojo globa ir Mk 13 kiekvienam paskirtas darbas leidžia klausti, ar mūsų malda išlaiko jautrumą patikėtos bendruomenės poreikiams.
Šaltinis: Šv. Bernardas Tolomėjus · oficiali Vatikano biografija, 2009; Benediktas XVI · Bernardo Tolomėjaus ir Nuno kanonizacijos homilija, 2009-04-26.
Šv. Nuno Šventosios Marijos: vadovavimą pakeitė žemiausia tarnystės vieta
Nenorėjo privilegijų, bet pasirinko sau žemiausią vietą […].
Oficiali Vatikano biografija apie Nuno gyvenimą karmelitų vienuolyne, 2009 · rengėjo vertimas
1423 m. Nuno Álvares Pereira įstojo į savo paties įkurtą Lisabonos karmelitų vienuolyną. Buvęs kariuomenės vadas atsisakė turto ir nenorėjo bendruomenėje turėti privilegijų. Pasirinko paprasto brolio vietą. Ankstesnė įtaka netapo pagrindu reikalauti išimties iš bendro gyvenimo.
Jis rūpinosi vargšais, organizavo kasdienį maisto dalijimą ir ėmėsi tarnavimo. Šis vėlyvas gyvenimo tarpsnis svarbus savo kryptimi: turėta galia nebuvo vien saugoma kaip tapatybės įrodymas. Žmogus leidosi pervesti į kitą pareigą. Budėti gali reikšti atpažinti, kad šiandien ištikimybė prašo visai kitokio darbo negu anksčiau.
Ryšys su skaitiniais. Iz 64: žmogus lieka Dievo formuojamas ir pakeitęs gyvenimo tarpsnį. Mk 13: pareigą nusako šeimininko patikėjimas, o ne ankstesnio vaidmens garbė.
Šaltinis: Šv. Nuno Šventosios Marijos Álvares Pereira · oficiali Vatikano biografija, 2009.
Šv. Enrikė de Ossó: žinios tampa pagalba kitam mokytis tikėti
[…] per mokymą ugdyti Kristų vaikų ir jaunuolių mąstyme […].
Enrikės de Ossó žodžiai, cituojami oficialioje jo biografijoje · rengėjo vertimas
Enrikė seminarijoje dėstė matematiką ir fiziką, bet tuo neapsiribojo. 1871 m. jis sutelkė katechezės mokymą dvylikoje Tortosos bažnyčių ir parengė praktinį vadovą katechetams. Turėtas gebėjimas aiškinti virto pastanga parengti kitus mokytojus. Dovana galėjo augti, kai ja dalijosi daugiau žmonių.
1874 m. jis išleido „Maldos ketvirtį valandos“, kad malda nebūtų palikta vien geram norui. Ugdymą siejo su Kristaus pažinimu, meile ir kasdieniu atsaku. Pauliaus minimas žodžio bei pažinimo turtingumas čia įgauna apčiuopiamą kryptį: padėti kitam suprasti ir pačiam gyventi tuo, ką skelbi.
Ryšys su skaitiniais. 1 Kor 1, 5–7: žodžio ir pažinimo dovanos tarnauja bendruomenei. Mk 13: kiekvienam paskirtas darbas gali būti ir kantrus kitų ugdymas.
Šaltinis: Šv. Enrikė de Ossó · Šventųjų skelbimo dikasterijos biografija ir kanonizacijos homilija.
Šv. Antanas šv. Onos Galvão: namams reikėjo ir maldos, ir mūrininko rankų
Brolis Galvão buvo architektas, darbų vadovas ir pats mūrininkas.
Oficiali Vatikano biografija apie Galvão darbą, 2007 · rengėjo vertimas
1774 m. San Paule įkūrus naują moterų bendruomenės namą, Galvão rūpinosi ne vien dvasiniu palydėjimu. Nuo 1774 iki 1788 m. jis dirbo prie namų statybos, vėliau – prie bažnyčios, atidarytos 1802 m. Buvo architektas, darbų vadovas ir pats mūrininkas. Patikėtas darbas turėjo medžiagą, terminus ir daugelį metų reikalavo ištvermės.
Didelis sumanymas augo iš atliekamų pareigų. Vien maldos žodžiai sienų nepastatė; vien statyba nebūtų pakeitusi bendruomenės dvasinio gyvenimo. Galvão pavyzdys leidžia juos matyti kartu. Advento budėjimas gali vykti prie paprasto, dar neužbaigto darbo, kurio vertę rodo jame būsiančių žmonių gyvenimas.
Ryšys su skaitiniais. Mk 13, 34: kiekvienam patikima užduotis. 1 Kor 1: gautą dovaną lydi ištvermė iki galo, o ne vien įkvėpta pradžia.
Šaltinis: Šv. Antanas šv. Onos Galvão · oficiali Vatikano biografija, 2007.
Šv. Serafinas iš Montegranaro: nakties malda nesiekė aplodismentų
Koplyčioje miegu daugiau negu valgykloje.
Serafinui priskiriamas atsakymas Costanzo Cargnoni biografinėje apžvalgoje, Sulle orme dei santi, 2000, p. 247–254; CapDox vertimas · rengėjo vertimas
Kapucinas Serafinas ilgai tarnaudavo prie vienuolyno durų ir rinkdavo aukas. Jo maldos vieta dažnai būdavo koplyčia, kurioje jis praleisdavo daug laiko, ypač naktį. Pastebėjęs stebėtoją brolis kartais apsimesdavo miegąs ir garsiai knarkdavo. Nenorėjo savo pamaldumo paversti reginiu.
Tą pačią laikyseną liudija ir mažas kryželis jo rankoje: siūlydavo žmonėms bučiuoti Nukryžiuotąjį, kad jie nebučiuotų jo paties rankos ar abito. Malda ir nuolankumas neatskyrė jo nuo žmonių. Beveik neraštingas brolis galėjo paguosti kenčiantįjį ir kviesti susitaikyti. Pažinimo dovana nebūtinai atrodė taip, kaip įprastas išsimokslinimas.
Ryšys su skaitiniais. Mk 13: budėjimas yra santykis su laukiamu Viešpačiu. 1 Kor 1: dovanos neapsiriboja iškalba; Iz 64 primena nuolankią kūrinio laikyseną.
Šaltinis: Šv. Serafinas iš Montegranaro · CapDox, Australijos kapucinai · Costanzo Cargnoni, OFMCap.
Palyginimai
Turinys:
George’as Herbertas: žvilgsnis gali sustoti prie stiklo arba pro jį pasiekti dangų
Raineris Maria Rilke: medis negali jėga paskubinti savo syvų
Francis Baconas: prigimtinis gebėjimas panašus į genimą augalą
Michelis de Montaigne’is: grūdas snape dar nėra paties paukščio maistas
Johnas Locke’as: mažas posūkis ties ištaka pakeičia upės kryptį
Henry Davidas Thoreau: uodo dūzgimas gali pažadinti tarsi trimitas
Francis Baconas: indą lengviau paimti, kol jis atsuktas ąsa
George’as Herbertas: žvilgsnis gali sustoti prie stiklo arba pro jį pasiekti dangų
Eilėraštyje „Eliksyras“ Herbertas pasitelkia stiklą. Galima žiūrėti į patį jo paviršių, o galima žvelgti pro jį ir pamatyti dangų. Daiktas tas pats, tačiau žvilgsnis pasiekia skirtingą tikrovę. Poeto malda – išmokti visuose dalykuose atpažinti Dievą ir darbus atlikti jam.
Advento laukimui toks žvilgsnis labai reikalingas. Užduotys, gebėjimai ir kasdienės pareigos gali užimti visą dėmesį. Tačiau jos gali tapti ir vieta, kurioje prisimename, kam tarnaujame. Paulius dėkoja už dovanas, o jų turinčią bendruomenę kreipia į ateinantį Kristų. Dovana neužstoja Davėjo, kai mokomės pro ją žvelgti toliau.
Ryšys su skaitiniais. 1 Kor 1, 4–8; Mk 13, 34: dovanos ir patikėtas darbas nukreipia į laukiantį santykį su Viešpačiu.
Šaltinis: George Herbert · The Elixir, posmas apie žvilgsnį per stiklą · Works, 1881, p. 288–289.
Raineris Maria Rilke: medis negali jėga paskubinti savo syvų
Trečiajame laiške jaunam poetui Rilke kūrėjo brendimą lygina su medžiu. Šis neskubina savo syvų, bet išstovi pavasario audras, tarsi vasara nebūtų atšaukta. Skaičiuoti praėjusias dienas dar nereiškia subręsti. Kantrybė leidžia vykti tam, ko negalima išsireikalauti vien noru greičiau pamatyti rezultatą.
Psalmės nuniokotas vynmedis irgi neatsigauna vien nuo nekantraus reikalavimo. Jis šaukiasi to, kuris jį pasodino ir gali atgaivinti. Rilkės vaizdas padeda išbūti laiką, kai augimas sunkiai pastebimas. Advento kantrybė palieka vietos ir maldai, ir patikėtam darbui, bet nereikalauja, kad jau šiandien būtų matomi visi Dievo veikimo vaisiai.
Ryšys su skaitiniais. Ps 79 (80), 15–19; Mk 13, 33–37: prašyti atgaivinimo ir ištverti patikėtame darbe.
Šaltinis: Rainer Maria Rilke · Laiškai jaunam poetui, III laiškas, 1903-04-23 · A. S. Kline vertimas, 2021.
Francis Baconas: prigimtinis gebėjimas panašus į genimą augalą
Esė „Apie studijas“ Baconas prigimtinius gebėjimus lygina su augalais, kuriuos reikia genėti. Mokymasis juos tobulina; patį mokymąsi tikslina patirtis. Vien sukauptos taisyklės dar gali būti per daug bendros gyvenimui. Augalo gyvybė yra dovana, tačiau jo puoselėjimas turi tikrą darbą.
Korinto bendruomenei nestinga žodžio ir pažinimo dovanų. Vis dėlto padėka už jas nereiškia, kad daugiau nebereikia mokytis ar augti. Palydėti žmogų, išgirsti kitokią patirtį, priimti pagrįstą pastabą – būdai rūpintis tuo, ką jau gavome. Izaijo molio vaizdas taip pat kviečia likti formuojamiems, neužrakinti savęs į įsitikinimą, kad jau esame užbaigti.
Ryšys su skaitiniais. Iz 64, 7; 1 Kor 1, 5–8: leistis Dievo formuojamiems ir atsakingai ugdyti gautus gebėjimus.
Šaltinis: Francis Bacon · Of Studies, 1625 · Jack Lynch leidimas.
Michelis de Montaigne’is: grūdas snape dar nėra paties paukščio maistas
Montaigne’is pedantišką mokymąsi vaizduoja kaip grūdą snape nešantį paukštį: maistas perduodamas toliau, paties neparagautas. Taip ir iš knygų surinktos mintys gali likti tik ant lūpų. Autorius šios ironijos netaiko vien kitiems: prisipažįsta ir pats savo esė renkąs svetimų kūrinių sakinius. Svarbus klausimas – ar mokymasis ugdo sprendimą ir sąžinę.
Šis vaizdas tinka ir pasirengimui homilijai. Gražiai pakartoti kito mintį dar nėra leisti Dievo žodžiui paliesti savo pasirinkimus. Pauliaus padėka už pažinimą ir iškalbą kviečia dovaną priimti atsakingai. Skelbiantis budrumą ir pats turi likti dėmesingas tam darbui, kurį Viešpats patikėjo šiandien.
Ryšys su skaitiniais. 1 Kor 1, 5–7; Mk 13, 34: žodžio dovana virsta tarnyste, kai jos nešėjas pats gyvena tuo, ką perduoda.
Johnas Locke’as: mažas posūkis ties ištaka pakeičia upės kryptį
Veikalo „Mintys apie ugdymą“ pradžioje Locke’as žvelgia į upių ištakas. Nedidelis rankos judesys dar paslankų vandenį gali nukreipti į kitą vagą; toli nuo pradžios srautai jau pasiekia skirtingas vietas. Taip jis aiškina ankstyvų įspūdžių svarbą. Maža pradžia gali turėti ilgą tęsinį.
Šis įvaizdis primena ir kasdienių apsisprendimų vertę. Atrodo menka pradėti dieną trumpa malda ar iškart atlikti atidėtą pareigą, tačiau taip suteikiama kryptis dėmesiui. Adventas kviečia leistis perkeičiamam ten, kur gyvenimas dar gali pasukti. Izaijo prašymas mus formuoti neleidžia paskelbti, kad ankstesnė vaga žmogui yra galutinė.
Ryšys su skaitiniais. Iz 64, 7; Mk 13, 33–34: atsinaujinimas prasideda nuo pasirengimo priimti kryptį ir atlikti šiandien patikėtą darbą.
Šaltinis: John Locke · Some Thoughts Concerning Education, 1693, § 1, p. 2 · pirmojo leidimo transkripcija.
Henry Davidas Thoreau: uodo dūzgimas gali pažadinti tarsi trimitas
„Voldene“ Thoreau vos girdimą rytmečio uodo dūzgimą gretina su šlovę skelbiančiu trimitu. Mažame garse jis išgirsta gyvo pasaulio jėgą; uodo skrydis jam primena ore skambančius Homero epus. Dėmesys pakeičia įprastą mastą: tai, ką lengva nustumti kaip nereikšmingą, gali pažadinti nuostabą.
Evangelijos budėtojas taip pat negali nuspręsti, kad verta klausytis tik didelių ženklų. Jam patikėti konkretūs namai ir konkretus darbas. Psalmės malda prašo vėl būti gyviems Dievo akivaizdoje. Thoreau vaizdas padeda paklausti, kokį tylų dabarties kvietimą praleidžiame, laukdami ko nors įspūdingesnio: žmogaus prašymą, sąžinės priminimą, progą padėkoti.
Ryšys su skaitiniais. Ps 79 (80), 19; Mk 13, 33–37: prašyti gyvo santykio su Dievu ir išgirsti šiandienos pareigą.
Šaltinis: Henry David Thoreau · Walden, Where I Lived, and What I Lived For, 1854.
Francis Baconas: indą lengviau paimti, kol jis atsuktas ąsa
Esė „Apie delsimą“ Baconas progą lygina su indu: iš pradžių šis atsuktas ąsa, už kurios patogu paimti, vėliau – apvaliu šonu, kurį sugriebti sunku. Taip parodoma, kad galimybė ne visada išlieka vienodai prieinama. Autorius kartu perspėja dėl kito kraštutinumo – imtis veikti dar neįvertinus aplinkybių. Reikia ir stebinčių akių, ir pasirengusių rankų.
Jėzus nežinomą grįžimo valandą susieja su jau paskirtomis pareigomis. Šiandien galimas geras darbas neturėtų būti vis perkeliamas į būsimą patogesnį laiką. Atsiprašyti, aplankyti, padėti – proga gali būti visai arti. Budrumas padeda ją pamatyti ir priimti, kol ji dar atsukta savo ąsa.
Ryšys su skaitiniais. Mk 13, 33–37: nežinoma grįžimo valanda neatšaukia šiandien patikėtos pareigos.
Šaltinis: Francis Bacon · Esė XXI, Of Delays · The Works of Francis Bacon, I tomas.
Pasakojimai
Turinys:
Mary E. Wilkins Freeman: benamė prižiūrėtoja pažadina kaimą Kalėdoms
Willa Cather: vagis atpažįsta savo vaikystės puodelį
Sarah Orne Jewett: budėjimo naktį draugės naujai pamato dosnumą
Alphonse’as Daudet: varpelis skubina ten, kur kunigo mintys jau nubėgusios
François Coppée: žodis ant mokyklos lentos pradeda keisti gyvenimą
Bjørnstjerne Bjørnsonas: tėvas sugrįžta su dovana vargšams
Ezopas: namelio reikia žiemą, o vasarą jis jau atrodo nereikalingas
Mary E. Wilkins Freeman: benamė prižiūrėtoja pažadina kaimą Kalėdoms
Senoji Hetė Fifild netenka pastogės ir prašo darbo: galėtų kūrenti krosnis, šluoti bažnyčią, skambinti varpu. Vadovai abejoja, ar moteris tai sugebės. Neturėdama kur dėtis ji įsikuria bažnyčios galerijoje: pasistato krosnelę, lovą, kampą atitveria antklode su saulėgrąžomis. Tris mėnesius bažnyčia švari, tačiau vieną sekmadienį maldininkus papiktina jos virtų kopūstų kvapas. Nusprendžiama ją iškeldinti.
Hetė užsisklendžia. Susirenka žmonės, atsinešama net durims išlaužti skirta laužtuvė. Pro langą senutė pagaliau pasako, kad visą gyvenimą turėjo kovoti dėl vietos ir dabar trokšta tik mažo ramaus kampo. Ponios Geil gailestingumas pakeičia eigą: kita moteris pasiūlo kambarėlį prie sakyklos, kunigas gali kepurę kabinti kitur. Hetė gauna pastogę, baldų, maisto. Kalėdų rytą jos dėkingos rankos traukia varpo virvę – pirmąkart kaimas pažadinamas šiai šventei.
Ryšys su skaitiniais. Ps 79 (80), 19; 1 Kor 1, 5–7; Mk 13, 34: bendruomenė atgyja ir tada, kai atpažįsta žmogaus dovaną, išgirsta jo poreikį bei suteikia vietą tarnauti.
Šaltinis: Mary E. Wilkins Freeman · A Church Mouse · A New England Nun and Other Stories, 1891, p. 407–426.
Willa Cather: vagis atpažįsta savo vaikystės puodelį
Kūčių vakarą Čikagoje alkanas jaunuolis nusprendžia vogti. Įsmukęs į turtingus namus užlipa į viršų, kišenėn susideda papuošalus ir atidaro dar vieną dėklą. Jame – sidabrinis puodelis, iš kurio pats gėrė vaikystėje. Jo šūksnį išgirdusi motina atidaro duris. Jaunuolis ginasi nuo apkabinimo: ji nesuprantanti, jis atėjęs apvogti. Tačiau motina atpažįsta seniai lauktą sūnų.
Ji pasitinka ir laiptais lipantį tėvą, prašydama sūnų išlaikyti namuose. Po sunkaus pokalbio jis pasilieka. Vakarienė atnešama į biblioteką; sušalęs žmogus pagaliau valgo, paskui atsisėda į pažįstamą krėslą prie ugnies. Motina lieka šalia. Apsakymo pabaigoje jo mintis pasiekia ir Kūrėjo–Puodžiaus įvaizdį: gal jo paties gyvenimo mįslė dar nėra galutinai užbaigta? Viltyje atsiranda vietos ten, kur jis jau buvo matęs vien nesėkmę.
Ryšys su skaitiniais. Iz 63, 16b; 64, 7; Ps 79 (80), 19: sugrįžimo viltis remiasi santykiu, kuris nenustoja žmogaus laikyti savu; kaltės pripažinimas gali atverti naują pradžią.
Šaltinis: Willa Cather · The Burglar’s Christmas, 1896.
Sarah Orne Jewett: budėjimo naktį draugės naujai pamato dosnumą
Balandžio naktį dvi moterys budi mirusios Tempės Dent namuose. Ponia Krou mezga, Sara Ana vis padeda siuvinį, kad galėtų pasakoti. Prisimena, kaip Tempė išgelbėdavo sulūžusius vaikų žaislus nuo ugnies, juos pataisydavo ir išdalydavo. Paskui atsiveria didesnė dovana: iš vos devyniasdešimties dolerių metinių pajamų ji šešiasdešimt atidavė išsekusios mokytojos kelionei pas dėdę. Pati svajojusi pamatyti Niagarą, suteikė tą galimybę kitai.
Turtingesnė, bet taupi ponia Krou pripažįsta, kad bičiulės pavyzdys turėtų pakeisti jos pačios gyvenimą. Vidurnaktį abi geria arbatą, ragauja Tempės svarainių uogienę, kurią ši saugodavo ligoniams. Vėliau ponia Krou nori leisti pavargusiai Sarai Anai pailsėti. Galiausiai užmiega abi; jas pažadina aušra. Nakties pokalbis palieka naują jautrumą vienos kitos naštai ir tam, kiek gyvenimo gali duoti kuklios priemonės.
Ryšys su skaitiniais. 1 Kor 1, 4–8; Mk 13, 34: gautos dovanos matuojamos ir tuo, kaip jomis patarnaujama. Budrus gyvenimas leidžia atpažinti šalia esančio žmogaus naštą.
Šaltinis: Sarah Orne Jewett · Miss Tempy’s Watchers · The Best Stories, II tomas, 1925, p. 137–157.
Alphonse’as Daudet: varpelis skubina ten, kur kunigo mintys jau nubėgusios
Kalėdinėje legendoje kapelionas Balagėras rengiasi Mišioms, o jo patarnautoju apsimetęs velnias pasakoja apie keptus kalakutus, triufelius ir laukiančią puotą. Koplyčioje susirenka didikai bei valstiečiai. Pirmosios Mišios dar aukojamos kruopščiai, bet antrosiose kunigas jau skuba. Varpelis tarsi ragina vis greičiau prie stalo. Trečiosiose trumpinami ne tik judesiai: praleidžiami ir maldų žodžiai.
Žmonės nebespėja sekti, vieni klaupiasi, kiti stojasi. Vis dėlto jie ir patys laukia vaišių. Kunigas pagaliau pasiekia stalą, persivalgo ir tą naktį miršta. Groteskiška atomazga grąžina jį į koplyčią: už apleistą maldą turi aukoti tris šimtus Kalėdų Mišių. Vėlesnis pasakotojo sutiktas vyndarys teigia regėjęs šmėklų pamaldas. Skubėjimo komizmas palieka aštrų klausimą apie pareigą, kurią atliekant širdis jau būna kitur.
Ryšys su skaitiniais. Mk 13, 33–37: budėti reikia ir atliekant įprastą tarnystę, kad būsimo malonumo laukimas neatimtų dėmesio dabar patikėtam darbui.
François Coppée: žodis ant mokyklos lentos pradeda keisti gyvenimą
Buvęs kalinys Žanas Fransua eidamas pro vaikystės mokyklą pamato atviras duris. Viduje – pažįstama klasė, mokytojas su vaikais, ant lentos Evangelijos žodžiai apie džiaugsmą dėl atsivertusio nusidėjėlio. Jis ima svarstyti, ar dar nevėlu pradėti iš naujo. Įsidarbina statybose, gyvena iš savo uždarbio ir susidraugauja su jaunu bendradarbiu Savinjenu. Darbas bei draugystė padeda jam gyventi kitaip.
Tačiau Savinjenas pasiduoda miesto pagundoms ir pavagia kartu gyvenančio vyro tris aukso monetas. Jos surandamos jo daiktuose. Žanas Fransua, girdėdamas draugą lipant laiptais, netikėtai prisiima vagystę. Likęs su juo vienas paprašo nebegrįžti į nusikaltimą: pats žino, kaip sunku ištrūkti iš kalėjimų rato. Pasakojimo pabaigoje jis išsiųstas į Kajeną iki gyvos galvos. Skaitytojui lieka skaudus atsakomybės, gailestingumo ir kitam suteikiamos pradžios klausimas.
Ryšys su skaitiniais. Iz 64, 7; 1 Kor 1, 8; Mk 13, 34: atsinaujinimas turi pereiti į gyvenimą ir rūpinimąsi kitu. Apsakymo auka kelia gailestingumo klausimą; melagingas kaltės prisiėmimas nėra siūlomas elgesio receptas.
Šaltinis: François Coppée · The Substitute · Stories by Foreign Authors, French II, 1898.
Bjørnstjerne Bjørnsonas: tėvas sugrįžta su dovana vargšams
Turtingas Tordas pas dvasininką ateina dėl sūnaus krikšto ir nori atskiros iškilmingos progos. Po šešiolikos metų jam svarbu, kad per konfirmaciją sūnus stovėtų pirmas. Dar vėliau praneša apie būsimas vestuves su turtingiausia parapijos mergina. Atrodo, kad kiekvienas gyvenimo slenkstis patvirtina šeimos padėtį. Tačiau kelionėje valtimi sūnus krinta į ežerą ir nuskęsta. Tėvas tris dienas ieško jo kūno.
Maždaug po metų vėlų rudens vakarą į kleboniją įeina sulinkęs, pražilęs žmogus. Tordas pardavė ūkį ir pusę gautos kainos atnešė vargšams – sūnaus vardu steigiamam palikimui. Paklaustas, ką dabar darys, pasiryžta geresniam gyvenimui. Jo akyse pasirodo ašaros. Pasakojimas nesugrąžina sūnaus, tačiau parodo gedintį žmogų, kuris šalia savo netekties pamato ir kitų vargą.
Ryšys su skaitiniais. Iz 63–64; Ps 79 (80): sužeisto žmogaus maldoje gali gimti naujas santykis su Dievu ir artimu. Vaiko žūties negalima aiškinti kaip pelnytos tėvo bausmės.
Ezopas: namelio reikia žiemą, o vasarą jis jau atrodo nereikalingas
Žiemą šuo susiriečia į kuo mažesnį kamuolį. Šalta, todėl nusprendžia pasistatyti namelį: tokiai mažai susigūžusiai būtybei daug vietos nereikės. Sunkumas leidžia labai aiškiai pajusti, ko trūksta, ir pasiryžimas atrodo savaime suprantamas.
Bet grįžta vasara. Šuo miega visu ilgiu išsitiesęs ir dabar sau atrodo milžiniškas. Tokį namą statyti būtų sunku, be to, šilumoje jo visai nereikia. Pasiryžimas išnyksta kartu su šalčiu. Namelio planas paklūsta dabartinei savijautai, užuot virtęs darbu, kuris praverstų ir pasikeitus orui.
Ryšys su skaitiniais. Mk 13, 33–37: pasirengimo neverta palikti tik sunkiai valandai; šiandienos ramybė neatšaukia patikėtos pareigos.
Šaltinis: Ezopo pasakėčios · The Dog’s House · George Fyler Townsend vertimas.
Istoriniai pavyzdžiai
Turinys:
Lachišo laiškas: molio šukė išsaugojo budinčiųjų pranešimą
1907 m. Roma: vaikams, laikytiems rūpesčiu, parengiama vieta augti
1917 m. Halifaksas: telegrafistas grįžta prie aparato perspėti kitų
1952 m. Čatamas: keturi vyrai išplaukia į tamsą ir grįžta su trisdešimt dviem
1965 m. Holmdelis: nepaaiškintas ūžesys atveria naują atradimą
2024 m. Mosulas: iš nuolaužų vėl suskamba bažnyčios varpai
2025 m. Brazilija: dešimtmečiai prie nematomos dirvožemio gyvybės
Lachišo laiškas: molio šukė išsaugojo budinčiųjų pranešimą
1935 m. Lachišo vartų sargybinės pelenų sluoksnyje rasta prirašyta indo šukė. Tai ketvirtasis Lachišo laiškas, siejamas su paskutiniais Judo karalystės dešimtmečiais. Raštas eina abiem šukės pusėmis. Pranešimo pabaigoje kalbama apie stebimus Lachišo ugnies ar dūmų signalus pagal gautus nurodymus; Azekos nematyti. Karių budėjimas turėjo kryptį ir sutartus ženklus.
Tokią ryšio sistemą padeda įsivaizduoti ir Nahal Adorajimo bokšto tyrimai: nuo aukštumos matyti platūs Judo kraštai, palaikomas regimasis ryšys su Lachišu ir kitomis vietomis. Vieno žmogaus dėmesys buvo reikalingas kitiems. Šukėje nebeliko visos tų žmonių dienos, bet išliko konkretus tarnystės pėdsakas – stebėti, vykdyti nurodymą, perduoti žinią. Tai apčiuopiamas senojo pasaulio budėjimo fonas.
Ryšys su skaitiniais. Iz 63–64; Mk 13, 33–37: sužeistos tautos laukimas ir patikėta sargyba padeda kalbėti apie dėmesį, kuriuo tarnaujama visai bendruomenei.
Šaltinis: Abigail Zammit · The Lachish Letters: A Reappraisal, Catalogue A · Lachišo IV laiškas; Israel Antiquities Authority · Nahal Adorayim, Hadashot Arkheologiyot 135, 2023.
1907 m. Roma: vaikams, laikytiems rūpesčiu, parengiama vieta augti
San Lorenco kvartale atnaujintų namų šeimos išeidavo į darbą, o apie penkiasdešimt mažų vaikų likdavo be priežiūros. Statytojai norėjo juos sutelkti viename kambaryje, kad šie nebegadintų pastatų. Marija Montessori buvo pakviesta kaip higienos gydytoja. Prieš sutikdama ji pareikalavo pasirūpinti švara, maistu ir sanitarinėmis sąlygomis: užimti vaikus nepakako.
1942 m. prisimindama pradžią Montessori pasakojo, kad vaikams nebuvo nei žaislų, nei mokytojos, nei kitų numatytų priemonių. Ji surado keturiasdešimtmetę moterį, sutikusią padėti jais rūpintis. 1907 m. sausio 6 d. atidarytas kambarys tapo pirmąja „Casa dei Bambini“. Už statytojų rūpesčio pastatais buvo atpažintas kitas poreikis – vaiko gyvenimas. Tarnystė prasidėjo nuo galimybės jam skirti vietos ir dėmesio.
Ryšys su skaitiniais. Ps 79 (80); 1 Kor 1, 5–7; Mk 13, 34: rūpestis augančiu gyvenimu prašo atpažinti dovanas ir parengti joms tinkamas sąlygas.
Šaltinis: Maria Montessori · 1942-01-06 prisiminimas apie 1907 m. pirmuosius Vaikų namus · AMI, 2021-01-06.
1917 m. Halifaksas: telegrafistas grįžta prie aparato perspėti kitų
Gruodžio 6-osios rytą geležinkelio dispečeris Vincentas Colemanas išgirdo, kad uoste degantis „Mont-Blanc“ prikrautas sprogmenų. Pradėjo trauktis su viršininku, bet sugrįžo prie telegrafo. Į Halifaksą turėjo atvažiuoti traukiniai, tarp jų – keleivinis Nr. 10. Jis pasiuntė perspėjimą stabdyti eismą. 9.05 val. sprogimas sunaikino ir jo darbo vietą; pats Colemanas žuvo.
Muziejuje išsaugoti jo telegrafo raktas, apgadintas laikrodis ir piniginė. Ar būtent žinutė sustabdė traukinį Nr. 10, liudijimai nevienodi; tačiau perspėjimas pasiekė geležinkelio tinklą, sustabdė kitus atvykstančius sąstatus ir pranešė apie nelaimę. Tą dieną išsiųsti šeši pagalbos traukiniai su medikais, ugniagesiais bei priemonėmis. Vienas prie aparato sugrįžęs žmogus padėjo kitų žmonių gebėjimams pasiekti sužeistą miestą.
Ryšys su skaitiniais. 1 Kor 1, 5–7; Mk 13, 34: patikėtas gebėjimas ir pareiga gali tapti kitų gyvybę saugančia tarnyste.
Šaltinis: Nova Scotia Museum · Vincent Coleman and the Halifax Explosion.
1952 m. Čatamas: keturi vyrai išplaukia į tamsą ir grįžta su trisdešimt dviem
1952 m. vasario 18 d. prie Keip Kodo audroje perlūžo tanklaivis „Pendleton“. Bernardas Webberis su trimis savanoriais išplaukė medine motorine gelbėjimo valtimi CG36500. Per bangų daužomą Čatamo seklumą valtis neteko priekinio stiklo ir kompaso. Tamsą skrodė mažas prožektorius. Jo šviesoje pagaliau pasirodė tanklaivio laivagalio dalis ir viršuje laukiantys žmonės.
Gelbėtojams teko vis iš naujo prisiartinti prie borto, kad virvinėmis kopėčiomis besileidžiantys vyrai patektų į valtį. Laivagalio dalyje buvusių trisdešimt trijų žmonių vieno išgelbėti nepavyko; trisdešimt du pasiekė krantą. Sugrįžti padėjo atpažintas mirksintis plūduras prie įplaukos į uostą. Vėliau visi keturi gelbėtojai apdovanoti, o jų tarnystės istorija tapo ir jūreivystės mokymo dalimi. Tą naktį kiekvieno įgūdis buvo reikalingas kitiems.
Ryšys su skaitiniais. 1 Kor 1, 5–8; Mk 13, 34: skirtingos dovanos ir kiekvienam paskirtas darbas susitinka bendroje tarnystėje.
Šaltinis: W. Russell Webster · The Pendleton Rescue · CG36500, Orleans Historical Society; U.S. Coast Guard · USCG Training Center Dedicates Building to Coast Guard Hero, 2017-02-17.
1965 m. Holmdelis: nepaaiškintas ūžesys atveria naują atradimą
Arno Penziasas ir Robertas Wilsonas „Bell“ laboratorijoje tyrė signalus rago formos antena. Matuojant vis likdavo nepaaiškintas perteklius. Jie tikrino atmosferą, miesto radijo triukšmą, galaktikos spinduliavimą, pačią anteną. Iškeldino joje įsikūrusius balandžius ir išvalė jų paliktas apnašas. 1965 m. pavasarį dar kruopščiau sutvarkius anteną problema sumažėjo tik menkai.
Pokalbis su kitu mokslininku nuvedė prie Prinstono tyrėjų, nagrinėjusių ankstyvosios Visatos reliktinį spinduliavimą. Susitarta kartu paskelbti du tekstus: vieną apie teoriją, kitą apie matavimą. Wilsonas Nobelio paskaitoje prisiminė, kad jie sąmoningai atskyrė savo išmatuotą rezultatą nuo Prinstono grupės plėtojamos teorijos. Atradimą atvėrė ne vien įrenginys: reikėjo kantrybės tikrinti, klausytis kitų ir nepaslėpti to, kas netilpo į pirmą paaiškinimą.
Ryšys su skaitiniais. 1 Kor 1, 5–7; Mk 13, 33: pažinimo dovana prašo dėmesio ir pasirengimo mokytis iš to, kas iš tiesų pasirodo.
Šaltinis: Robert W. Wilson · The Cosmic Microwave Background Radiation · Nobelio paskaita, 1978-12-08.
2024 m. Mosulas: iš nuolaužų vėl suskamba bažnyčios varpai
Po 2017 m. karo Al Taheros bažnyčioje Mosule buvo sugriuvęs stogas, pažeistos arkados ir išorinės sienos. Pradedant atkūrimą reikėjo pašalinti pavojingus stogo likučius, išminuoti teritoriją, išrūšiuoti griuvėsius ir atrinkti išlikusias vertingas dalis. Darbus vykdė vietos rangovai, lydimi specialistų. Atsinaujinimas prasidėjo nuo kantraus to, kas dar išsaugoma, atpažinimo.
2023 m. atkurtos kolonos bei arkos, tvarkytas vidus. 2024 m. atstatytas stogas ir sumontuoti du Italijoje tradiciniu būdu nulieti varpai. UNESCO nurodo, kad rugsėjį bažnyčia perduota krikščionių bendruomenei. Tai ne akimirksniu išnykusios karo žaizdos, bet vėl parengta vieta maldai ir susitikimui. Atkurti reikėjo ir saugumą, ir amatą, ir žmonių pasitikėjimą, kad jų istorija čia dar gali tęstis.
Ryšys su skaitiniais. Iz 63–64; Ps 79 (80), 15–19: atgaivinimo malda gali lydėti konkrečius veiksmus, kuriais išsaugoma tai, kas sužeista, ir parengiama vieta gyvam bendruomenės santykiui.
Šaltinis: UNESCO · Al-Tahera Church · Revive the Spirit of Mosul.
2025 m. Brazilija: dešimtmečiai prie nematomos dirvožemio gyvybės
2025 m. gegužės 13 d. paskelbta, kad Pasaulio maisto premija skiriama mikrobiologei Mariangelai Hungriai. Keturis dešimtmečius ji tyrė, kaip dirvožemio bakterijų ir augalų sąveiką panaudoti derliui. Pradėjo nuo rizobijų, su ankštinių augalų šaknimis besidalijančių tuo, kas padeda augti. Nematomą procesą reikėjo ištirti taip, kad juo galėtų pasinaudoti tikri ūkininkai.
Iš tyrimų išaugo biologiniai sėklų ir dirvožemio preparatai, padedantys mažinti sintetinių trąšų poreikį. Hungria taip pat dirbo su kitomis bakterijomis ir nualintų ganyklų atkūrimu. Premijos pranešime ji prisimena abejojusius jos gebėjimais ir ilgą ištvermės kelią. Viešas apdovanojimas išryškino tai, kas ilgai augo tyliai: gebėjimą pastebėti gyvybę dirvoje ir žinias kantriai paversti priemonėmis, kurios padeda kitus pamaitinti.
Ryšys su skaitiniais. Ps 79 (80); 1 Kor 1, 5–8; Mk 13, 34: auginančios globos vaizdas ir gauto pažinimo dovana kviečia į ilgalaikę tarnystę gyvybei.
Šaltinis: World Food Prize Foundation · Mariangela Hungria, 2025 m. laureatės paskelbimas, 2025-05-13.
10 citatų homilijos minčiai
Turinys:
1. Jonas Paulius II: ateitis turi Dievo vardą
2. Benediktas XVI: į mus atgręžtas Tėvo ir Draugo veidas
3. Pranciškus: pasirengusi širdis
4. Newmanas: nepastebimai rūdijanti siela
5. Anzelmas: padaryti Dievui vietos savo dienoje
6. Kiprijonas: šviesa, kuri lieka ir naktį
7. Benediktas: Dievo gerumas rodo kelią
8. Pranciškus Salezas: naudoti tai, kas jau patikėta
9. Kryžiaus Jonas: gerumas, kurį esame gavę
10. Brolis Laurynas: trumpas širdies pakėlimas
1. Jonas Paulius II: ateitis turi Dievo vardą
Dievas yra žmogaus ir pasaulio ateitis.
Šv. Jonas Paulius II, Angelus, 2002-12-01, 1 sk. · rengėjo vertimas
Iz 63–64; Mk 13, 33–37: laukiama ateitis nėra vien įvykių virtinė. Pranašo šauksmas Tėvui ir Evangelijos budėjimas turi asmeninį adresatą.
2. Benediktas XVI: į mus atgręžtas Tėvo ir Draugo veidas
Tai ne „šeimininko“, bet Tėvo ir Draugo veidas.
Benediktas XVI, Angelus, 2011-11-27, apmąstymo pabaiga · rengėjo vertimas
Iz 63–64; Ps 79 (80); Mk 13: budėjimo kryptis – mylintis Dievas. Popiežius kalba apie santykį su Tėvu, kurio veido šviesos prašoma psalmėje.
Šaltinis: Benediktas XVI, Angelus, 2011-11-27.
3. Pranciškus: pasirengusi širdis
Iš tiesų budėti reiškia laikyti širdį pasirengusią.
Popiežius Pranciškus, Angelus, 2023-12-03, pastraipa apie širdies namus · rengėjo vertimas
Mk 13, 33–37: šiame apmąstyme pasirengimas siejamas su malda ir meile, kuri priima ateinantį Viešpatį. Budrumą galima pradėti nuo šiandien sutinkamo žmogaus.
Šaltinis: Popiežius Pranciškus, Angelus, 2023-12-03.
4. Newmanas: nepastebimai rūdijanti siela
Pasaulio dvelksmas turi ypatingą galią daryti tai, ką galima pavadinti sielos rūdijimu.
Šv. John Henry Newman, Parochial and Plain Sermons, IV, 22 „Watching“, p. 328 · rengėjo vertimas
Mk 13, 36: Newmanas aprašo pavojų žmogui, kuris išlaiko religinius įpročius, bet širdimi jau nieko daugiau nelaukia. Įprastas gyvenimas gali nepastebimai užgesinti jautrumą Kristui.
Šaltinis: Šv. John Henry Newman, Parochial and Plain Sermons, IV, 22 „Watching“, p. 328.
5. Anzelmas: padaryti Dievui vietos savo dienoje
Skirk šiek tiek laiko Dievui ir trumpam jame pailsėk.
Šv. Anzelmas, Proslogion, I sk., pirmoji pastraipa; S. N. Deane vertimas · rengėjo vertimas
Iz 63–64; Ps 79 (80): kreiptis į Dievą padeda bent trumpam atlaisvintas dėmesys. Anzelmo malda prasideda nuo šio vidinio žingsnio, prieš ilgesnį jo veido ieškojimą.
Šaltinis: Šv. Anzelmas, Proslogion, I, pradžia; Sidney Norton Deane vertimas.
6. Kiprijonas: šviesa, kuri lieka ir naktį
Juk kada šviesos stokoja tas, kuris turi šviesą savo širdyje?
Šv. Kiprijonas, Apie Viešpaties maldą, 35; R. E. Wallis vertimas, New Advent redakcija · rengėjo vertimas
Ps 79 (80); Mk 13, 35: Kiprijonas čia kalba apie Kristų kaip tikrąją Dieną. Naktinė malda liudija, kad jo artumas nepriklauso nuo saulės laidos ar patekėjimo.
Šaltinis: Šv. Kiprijonas, Apie Viešpaties maldą, 35.
7. Benediktas: Dievo gerumas rodo kelią
Štai savo meilingu gerumu Viešpats mums rodo gyvenimo kelią.
Šv. Benediktas, Regula, Prologas, 20; Leonard J. Doyle vertimas · rengėjo vertimas
Iz 63–64; Mk 13, 34: Tėvo globa nepalieka žmogaus be krypties. Benedikto kvietimas klausytis veda į gyvenimą, kuriame išgirstas žodis tampa darbais.
Šaltinis: Šv. Benediktas, Regula, Prologas, 19–20; Leonard J. Doyle vertimas.
8. Pranciškus Salezas: naudoti tai, kas jau patikėta
Neturėtume trokšti tokių tarnavimo Dievui būdų, kurių jis mums neatveria; verčiau trokškime teisingai panaudoti tai, ką turime.
Šv. Pranciškus Salezas, Įvadas į pamaldų gyvenimą, III, 37 „Apie troškimus“; H. L. Sidney Lear vertimas · rengėjo vertimas
1 Kor 1, 5–7; Mk 13, 34: dovanos ir užduotys jau yra mūsų rankose. Ši mintis kviečia neatidėti ištikimybės iki įsivaizduojamų idealių aplinkybių.
Šaltinis: Šv. Pranciškus Salezas, Įvadas į pamaldų gyvenimą, III, 37; H. L. Sidney Lear vertimas.
9. Kryžiaus Jonas: gerumas, kurį esame gavę
Visas mūsų turimas gerumas mums paskolintas, ir Dievas jį laiko savo darbu.
Šv. Kryžiaus Jonas, Šviesos ir meilės posakiai, 108; K. Kavanaugh ir O. Rodriguez vertimas, trečiasis rinktinių raštų leidimas, PDF p. 189 · rengėjo vertimas
1 Kor 1, 3–8; Iz 64: padėka už malonę saugo nuo savęs laikymo vieninteliu savo gerumo šaltiniu. Tai, kas gauta, gali būti atsakingai panaudota ir toliau auginama.
10. Brolis Laurynas: trumpas širdies pakėlimas
Pakanka truputį pakelti širdį ir prisiminti Dievą.
Brolis Prisikėlimo Laurynas, Dievo artumo praktika, III laiškas; Lightheart 2002 m. angliška redakcija · rengėjo vertimas
Ps 79 (80); Mk 13, 33–37: šio laiško patarimas skirtas pavojų patiriančiam kariui. Trumpas vidinis kreipimasis leidžia prisiminti Dievą ir tada, kai ilgam pasitraukti nuo pareigos neįmanoma.
Juokeliai ir trumpos linksmos istorijos
Turinys:
Miegas prie stalo jau turi paruoštą paaiškinimą
Džordžas pagaliau atsikėlė per anksti
Laikrodį pamiršo. Salėje buvo ir kita laiko priemonė
Kompiuteris sugedo, o taisyti atnešė visai ką kita
Vienas žmogus vedžioja medį ir laisto šunį
Žmona guodė augalus, bet atsakė vyras
Berniukas rimtai pasiteiravo, kaip arklys tilpo į akmenį
Miegas prie stalo jau turi paruoštą paaiškinimą
Jeigu viršininkas užkluptų miegant prie darbo stalo, atsakymą verta turėti iš anksto. Štai vienas pasirengimo variantas: galva nuleista, akys užmerktos, bet paaiškinimas skamba visiškai rimtai.
— Aš nemiegojau. Mėginau pakelti kontaktinį lęšį nesinaudodamas rankomis!
Ryšys su skaitiniais. Mk 13, 36: paaiškinimą galima parengti greičiau negu tikrą budrumą. Adventas kviečia pasirengti pačiam susitikimui.
Šaltinis: Anoniminis juokelis „Caught Sleeping“, kontaktinio lęšio atsakymas, Cybersalt.
Džordžas pagaliau atsikėlė per anksti
Džordžo laikrodis vakare sustojo ties 8.15, o jis to nepastebėjo. Pabudęs žiemiškoje tamsoje pamatė aštuntą penkiolika: devintą reikia būti darbe! Šaltas prausimasis, skutimasis, drabužiai – viskas paskubomis. Laikrodį mestelėjus ant lovos, šis vėl pradėjo eiti. Apačioje nėra nei ugnies, nei pusryčių. Džordžas mintyse išbara apsileidusią šeimininkę ir išlekia.
Gatvėse beveik nieko, parduotuvės uždarytos. Policininkas pasiūlo paklausyti bokšto laikrodžio. Šis muša tris. „Bet išmušė tik tris!“ – pasipiktina Džordžas. „O kiek norėjote?“ „Devynias!“ Policininkas pataria grįžti namo. Džordžas mėgina skaityti, žaisti šachmatais, vėl išeina – ir sulaukia dar įtaresnių policininkų. Pagaliau sėdi apsivilkęs paltą iki pusės aštuonių, kol pasirodo šeimininkė. Po tokio ryto jis daugiau niekada nesikėlė pernelyg anksti.
Ryšys su skaitiniais. Mk 13, 33–37: budėjimas prašo tikro dėmesio. Skubėti ir piktintis kitais dar nereiškia suprasti, koks iš tiesų laikas.
Šaltinis: Jerome K. Jerome, Trys vyrai valtyje, XI sk.: Džordžas ir sustojęs laikrodis.
Laikrodį pamiršo. Salėje buvo ir kita laiko priemonė
Vyras susirinkime sako kalbą. Įsijaučia, kalba toliau – praeina dvi valandos. Pagaliau susivokia ir mėgina pasiaiškinti:
— Atsiprašau, kad taip ilgai kalbėjau. Laikrodį palikau namuose.
Iš salės galo pasigirsta:
— Už jūsų kabo kalendorius.
Ryšys su skaitiniais. Mk 13: laikas yra patikėta dovana. Dėmesys kitam apima ir gebėjimą pastebėti, kiek jo laiko jau užėmėme.
Kompiuteris sugedo, o taisyti atnešė visai ką kita
Įstaigos technikui paskambina darbuotoja: kompiuteris neveikia. Išklausęs, kas nutiko, meistras nusprendžia, kad reikės jį atsinešti taisyti. Instrukciją pasako trumpai:
— Ištraukite maitinimo laidą ir atneškite čia – sutaisysiu.
Po dešimties minučių moteris stovi tarpduryje. Dešinėje rankoje laiko… elektros laidą.
Ryšys su skaitiniais. 1 Kor 1, 5; Mk 13, 34: žodžio ir pažinimo dovanos tarnauja žmonėms, kai padedame vienas kitam suprasti patikėtą užduotį.
Vienas žmogus vedžioja medį ir laisto šunį
Dvejus metus netikėtas šaltis pakando jauno persiko pumpurus. Šį pavasarį tėtis pasirengė: persodino medelį į didelę dėžę, pritaisė ratukus ir vos atšalus įstumdavo į garažą. Atšilus vėl išridendavo lauk.
Vieną šiltą balandžio dieną jis taip stūmė medelį į kiemą ir pakeliui sustojo iš žarnos pagirdyti šuns. Kaimynas kurį laiką stebėjo, o tada tarė:
— Frenkai, esi vienintelis mano pažįstamas žmogus, kuris vedžioja medį ir laisto šunį!
Ryšys su skaitiniais. Ps 79 (80), 15–16: globojamas augalas primena nuolatinį rūpestį gyvybe. Kartais ištikima priežiūra iš šalies atrodo gana juokingai.
Žmona guodė augalus, bet atsakė vyras
Jameso Snyderio namuose žmona pažįsta visus augalus, o jam pakanka žinoti, kad jie auga. Kai ji prie durų pasodino ananasą, vyras mielai pagyrė, nors net nenutuokė, kas ten. Už tai teko išklausyti visą jo auginimo pamoką.
Vieną dieną, kai ilgai nelijo, jis išgirdo žmoną verandoje raminant: nereikia jaudintis, lietus netrukus ateis, tik reikia pasirengti ir palaukti. Nežinodamas, kam ji kalba, vyras atsakė:
— Ačiū, kaip tik ir svarsčiau, kada pagaliau palis.
Pasirodo, žmona šįkart guodė savo augalus.
Ryšys su skaitiniais. Ps 79 (80); 1 Kor 1, 5–7: skirtingos dovanos padeda rūpintis tuo pačiu gyvenimu. Pradėti galima nuo dėkingumo už tai, ką šalia mūsų moka ir daro kitas.
Šaltinis: James L. Snyder, „Green Thumb Versus Black and Blue Thumb“, 2023-04-15, Cybersalt.
Berniukas rimtai pasiteiravo, kaip arklys tilpo į akmenį
Skulptorius kasdien kala didelį granito luitą. Užsukęs berniukas stebi, stebi ir pagaliau paklausia:
— Ko jūs čia ieškote?
— Palauk ir pamatysi, – atsako skulptorius.
Po kelių dienų berniukas grįžta. Vietoj beformio granito stovi gražus arklys. Vaikas apstulbęs žiūri į skulptūrą, tada į jos autorių. Pagaliau paklausia:
— O iš kur žinojote, kad jis ten buvo?
Ryšys su skaitiniais. Iz 64; 1 Kor 1, 5–8: kūrėjo darbas ir jo rankose bręstantis kūrinys leidžia kalbėti apie galimybes, kurios dar neišryškėjo. Dievo dovana kviečia ir toliau augti.
Šaltinis: Jostein Gaarder, Sophie’s World, „Aristotle“: berniukas ir skulptorius; Paulette Møller vertimas.
