Paskutinės dvi eilutės sujungia tai, kas vyksta danguje ir žemėje. Iš pradžių sakinio veiksnys yra Viešpats Jėzus. Jis paimamas į dangų ir atsisėda Dievo dešinėje. Dešinės įvaizdis primena Ps 109 (110), 1, kur karaliui skiriama garbinga vieta šalia Dievo. Tada graikiško sakinio sandara perkelia žvilgsnį į mokinius. Jie išeina ir skelbia visur, kaip buvo liepta anksčiau.

Žodžiai toû Kyríou synergoûntos reiškia, kad Viešpats veikia drauge su jais. Gretimas dalyvis bebaioûntos nusako, ką jis tuo veikimu patvirtina. Tai skelbiamas žodis. Kaip ir pažade 17 eilutėje, paskutiniai paminėti ženklai lydi misiją. Skaitytojui išaukštinto Viešpaties artumas atsiskleidžia per tai, ką po jo išėjimo daro mokiniai ir ką pats Viešpats daro su jais.

Šaltinis: Nestle 1904, Mk 16 graikiškas tekstas; Rubšio vertimas, Ps 110, 1 (LVK 1998, Biblija.lt); Kristaus Žengimas į dangų B, oficialūs Lietuvos katalikų liturginiai skaitiniai.

Šventadienis · 7 Velykų sekmadienis – Šeštinės (B)