Japonų pasakoje senoliai augina baltą šunį Širą. Vieną dieną šis nuveda šeimininką prie medžio ir ima kasti. Po žemėmis pasirodo senos monetos. Pavydus kaimynas pasiskolina Širą ir, neradęs lobio, jį užmuša. Senolis paprašo jam atiduoti medį, po kuriuo palaidotas šuo, kad turėtų ką pasilikti atminimui.

Iš medžio jis išskobia piestą ryžiams grūsti. Kaimynui ją sudeginus, senolis pasiima pelenus. Vėjo užpūsti ant šakų, jie pražydina medžius net rudenį. Išgirdęs šią žinią valdovas paprašo senolio pamėginti ir su jo nudžiūvusia vyšnia. Kai ši apsipila žiedais, valdovas apdovanoja senolį. Kaimynas mėgina tą patį, bet jo pelenai tik suerzina valdovą.

Ryšys su skaitiniais. Sir 27,6 ragina spręsti apie medį iš jo vaisių, o Ps 92,13–16 vaizduoja teisųjį, kuris ir senatvėje neša vaisių. Ozaki pasakoje senolio gerumas Širo ir net kaimynui grįžta ne vien lobiu: jis palieka gyvybės bei žydėjimo ženklą, ir pats sulaukia garbingos senatvės. Tai rengėjo teminė sąsaja, ne pačios pasakos religinis aiškinimas.

Šaltinis: Yei Theodora Ozaki, Japanese Fairy Tales (dedication dated Tokio, 1908), “The Story of the Old Man Who Made Withered Trees to Flower”; Project Gutenberg eBook 4018..

Šventadienis · 8 eilinis sekmadienis (C)