išpažinkime ir Dovydo Sūnų, ir Dovydo Viešpatį

Augustinas, Ps 109 (110) aiškinimas, 2–3 §§ · savas vertimas

Jis prisikėlė su tuo pačiu kūnu

Augustinas, Ps 109 (110) aiškinimas, 2–3 §§ · savas vertimas

Augustinas sustoja prie pirmosios psalmės eilutės: kaip Dovydas savo palikuonį gali vadinti Viešpačiu? Mato evangelija prasideda žodžiais apie Jėzų, Dovydo sūnų, o vėliau pats Jėzus klausia, kodėl Dovydas Jį vadina Viešpačiu. Augustinas laiko svarbiomis abi šio klausimo puses.

Pamokslininkas aiškina, kad kūnas, kurį Kristus gavo gimdamas iš Dovydo giminės, yra tas pats kūnas, kuriuo Jis mirė, prisikėlė ir įžengė į dangų. Psalmė nekalba apie dingusią žmogiškąją prigimtį. Dievo dešinėje išaukštintas tas, kuris priėmė mūsų kūną.

ST → NT. Augustinas Ps 109 (110), 1 skaito su Mt 1, 1 ir 22, 41–46: Dovydo palikuonis per prisikėlimą ir įžengimą atsiskleidžia kaip Dovydo Viešpats.

Ryšys su skaitiniais. Devintinių psalmės pradžia leidžia prisiminti, kieno Kūną priimame: išaukštinto Viešpaties, tikrai tapusio žmogumi.

Šaltinis: Augustinas, Ps 109 (110) aiškinimas, 2–3 §§.

Šventadienis · Švč. Kristaus Kūnas ir Kraujas (Devintinės) (C)