Savo elgesiu rodydami švento gyvenimo pavyzdį

XXXIII homilija, p. 118, pagal Payne Smith vertimą.

Mintyse ir širdyje esantys dalykai išsilieja.

XXXIII homilija, p. 119, pagal Payne Smith vertimą.

Kirilas Jėzaus žodžius apie krislą ir rąstą ypač taiko žmonėms, kuriems pavesta mokyti kitus. Pamoksle jis prisimena mokinius, šabo dieną skynusius varpas. Jų kaltintojų uolumą Kirilas gretina su Izaijo žodžiu apie miestą, kurio vadovai nepaiso našlės ir našlaičio bylos. Mokytojo žvilgsnis nuskaidrėja, kai jis pats mokosi gyventi pagal tą teisingumą, kurio reikalauja iš kitų.

Tada Kirilas pereina prie medžio vaisių ir širdies lobyno. Ar mokytojas gyvena tuo, ką kalba, parodo jo kasdieniai darbai. Įspūdingas pasirodymas gali priminti avių kailį, po kuriuo slepiasi vilkas. Žmogaus kalba ilgainiui išduoda jo širdį, nes iš jos išsilieja tai, kas joje susikaupė. Čia prie Jėzaus žodžio artimai prisišlieja Siracido mintis, kad pokalbyje išryškėja širdies polinkiai.

ST → NT. Kirilas Lk 6,41–45 aiškina pasitelkdamas Iz 1,21–23 ir Kristaus mokymą apie vilkus avių kailyje. Pranašo rūpestis našle ir našlaičiu padeda atpažinti Evangelijoje minimus tikruosius vaisius.

Ryšys su skaitiniais. Klausimas apie mokytojo vaisius prasideda nuo mūsų pačių. Siracido rėtis čia padeda patikrinti, ką mūsų kalba parodo apie santykį su tais, kuriuos mokome.

Šaltinis: Kirilas Aleksandrietis, In Lucam, XXXIII homilija, Lk 6,41–45, p. 116–121, R. Payne Smith vertimas iš sirų kalbos.

Šventadienis · 8 eilinis sekmadienis (C)