XV a. Korėjos raštijoje didelę vietą užėmė klasikinė kinų kalba. Kiniški ženklai buvo pritaikomi ir korėjiečių kalbai užrašyti, tačiau ja kalbančiam žmogui tai padaryti buvo sunku. Karalius Sedžongas 1446 m. paskelbė naują abėcėlę. Jos įžangoje jis paaiškino, kad žmonės turėtų galėti savo mintis užrašyti lengvai išmokstamais ženklais.

Leidinyje buvo parodyta, kaip naudoti 28 raides. Raidės jungiamos į skiemens dydžio grupes, o skaitytojas galėjo pasimokyti iš pavyzdžių. Korėjos rašto istorijoje kalba, kuria žmonės bendravo, įgijo jai pritaikytą raštą. Sekminių pasakojime gimtoji kalba atlieka kitą darbą. Atvykėliai ja išgirsta apie didžius Dievo darbus ir supranta, kad žinia skirta ir jiems.

Šaltinis: Korėjos nominacija UNESCO „Pasaulio atminčiai“, „Hunmin Chongum“, aprašas ir Sedžongo įžangos turinys, p. 2–3.

Šventadienis · Šventosios Dvasios Atsiuntimas (Sekminės)