buvo pašlovintas iš išorės gavęs šlovę

Homilia in transfigurationem domini, § 10

atverdamas jiems akis

Homilia in transfigurationem domini, § 12

Mozės veidas ėmė švytėti, kai jis kalbėjosi su Viešpačiu ant Sinajaus. Jonas Damaskietis prisimena šį įvykį aiškindamas Jėzaus Atsimainymą. Mozė „buvo pašlovintas iš išorės gavęs šlovę“, rašo jis. Kristaus šviesa kyla iš paties jo dieviškumo. Mokinių akivaizdoje sušvinta veidas, kurį jie jau pažįsta iš kelionių po Galilėją. Dabar jie regi, kokia šlovė priklauso jų Mokytojui.

Jonas sako, kad Kristus parodė jiems, kas jis yra, „atverdamas jiems akis“. Šis homilijos sakinys padeda melstis šios dienos psalme. Prašydami, kad Dievas nenugręžtų veido, kartu prašome ir gebėjimo jį atpažinti. Evangelijoje mokinių žvilgsnį papildo iš debesies girdimas paliepimas klausyti Sūnaus. Gavėnios dieną prie to paties atsiveriančio žvilgsnio gali vesti lėtas ir dėmesingas Evangelijos skaitymas.

ST → NT. Mozės po pokalbio su Dievu švytintis veidas (Iš 34, 29–35) iš anksto nurodo Jėzaus veido spindesį ant kalno (Lk 9, 29). Mozės gauta šlovė parengia mokinius atpažinti Sūnaus dievišką šlovę.

Ryšys su skaitiniais. Skaityti Evangeliją meldžiantis, kad Kristus atvertų akis ir padėtų jo klausytis.

Šaltinis: Šv. Jonas Damaskietis, Homilia in transfigurationem domini, §§ 10, 12, PG 96, 561–565.

Šventadienis · 2 gavėnios sekmadienis (C)