Šešias dienas siautėjusi audra septintąją užvaro laivą ant uolų. Įgula pasišalina valtimis, o šveicarų pastorius su žmona ir keturiais sūnumis lieka ant skilinėjančio laivo. Tėvas ramina išsigandusius vaikus, kad jie nėra palikti Dievo, ir šeima drauge meldžiasi. Per naktį tėvas su vyriausiu sūnumi paruošia vaikams plūdes iš tuščių statinaičių. Motina tokią pasidaro ir sau. Rytui išaušus, tėvas pasiūlo visiems ieškoti, kas gali padėti pasiekti krantą; Džekas primena, kad statines galima paversti plūduriuojančiomis vonelėmis.

Tėvas su vaikais iš statinių ir lentų sukonstruoja aštuonių skyrių valtį. Tėvas, motina ir sūnūs, kiekvienas su irklu, išplaukia nuo nuolaužos; šunys plaukia paskui, kartais atsiremdami į atramas. Pasiekę krantą, visi pirmiausia suklaupia padėkoti Dievui už išsaugotą gyvybę. Melsdamasi šeima randa drąsos imtis darbo. Jai pasitarnauja ir iš pirmo žvilgsnio vaikiška Džeko mintis.

Šaltinis: Johann David Wyss, „The Swiss Family Robinson“, I skyriaus laivo katastrofos, maldos ir išsigelbėjimo epizodas (Project Gutenberg eBook 11703)..

Šventadienis · 29 eilinis sekmadienis (C)