Rauda siejasi su mirtimi, džiaugsmas – su prisikėlimu.

Psalmių aiškinimas, I, Ps 29, § 17

Su šventaisiais amžinu balsu tave šlovinsiu.

Psalmių aiškinimas, I, Ps 29, § 18

Ps 29 džiugesys Kasiodorui prabyla Kristaus balsu. Komentuodamas baigiamąsias eilutes jis sustoja prie gedulo drabužio. Tai šiurkštus audinys, kurį žmogus jaučia ant kūno. Kasiodoras jį sieja su tikru Kristaus kūnu, iškentusiu mirtį. Psalmininkui iš gedulo perėjus į džiaugsmą, komentatorius atpažįsta prisikėlimą ir Dievo dovanotą naują gyvenimą, kuris apima tą patį žmogaus kūną.

Paskutinis pažadas amžinai dėkoti Kasiodorui apima ir žmones, priklausančius Kristui. Sūnus šlovina Tėvą, o jo nariai prisideda prie šios giesmės. Komentatorius pasitelkia Pauliaus žodžius, kad prisikėlusiam Kristui mirtis nebeturi galios (Rom 6, 9). Todėl psalmės padėka peržengia vienos palengvėjusios dienos ribas. Žmogus, šiandien dar nešiojantis gedulą, gali šią giesmę tarti su visos bendruomenės viltimi.

ST → NT. Ps 29 (30) gedulo drabužis ir džiaugsmo apjuosimas Kasiodorui žymi Kristaus mirtį bei prisikėlimą. Amžino šlovinimo pažadas sieja prisikėlusį Kristų ir jo kūną, Bažnyčią.

Ryšys su skaitiniais. Giedant šią psalmę laidotuvėse ar minint mirusiuosius, padėkos žodžius galima tarti kartu su tais, kuriems vieniems juos tarti sunku.

Šaltinis: Kasiodoras, Psalmių aiškinimas, I, Ps 29, §§ 16–18, lotyniškas tekstas.

Šventadienis · 10 eilinis sekmadienis (C)