Persų poeto Saadžio „Rožių sodo“ pradžioje karalius įsako nužudyti kalinį. Praradęs viltį, žmogus pratrūksta plūsti valdovą. Karalius paklausia, ką kalinys sako. Vienas iš vizirių atsako, esą kalinys kalbąs apie žmones, kurie sutramdo pyktį ir atleidžia kitiems. Karaliui pagailsta kalinio, ir šis išsaugo gyvybę.

Antrasis viziris tuoj pat pataiso pirmąjį. Jis girdėjo, kaip kalinys įžeidinėjo valdovą. Karalius supranta abu ir pasako, kad jam mielesni pirmojo žodžiai, ištarti siekiant sutaikyti, už antrojo tiesą, pasakytą iš piktumo. Luko pasakojime irgi girdime du balsus greta mirties. Vienas nuteistasis tyčiojasi iš Jėzaus, o kitas pripažįsta savo kaltę ir prašo jį prisiminti (Lk 23, 39–43).

Šaltinis: Sa’di, The Gulistan of Sa’di, Internet Classics Archive.

Šventadienis · Kristus, visatos valdovas (C)