Šv. Kirilas Jeruzalietis · Kam reikėjo Ananijo?
Pauliaus akių aklumą pavertė regėjimu.
Katechezės, XVII, 26, PG 33, 997A–C
Buvusį persekiotoją padarė skelbėju ir geru tarnu.
Katechezės, XVII, 26, PG 33, 997A–C
Laiške galatams Paulius kalba apie Dievo apreikštą Sūnų ir malonę, kuri iš persekiotojo padarė skelbėją. Kirilas Jeruzalietis šį pasikeitimą apmąsto skaitydamas Apaštalų darbus. Jis sustoja prie Ananijo, kurį į Damaską atsiuntė pats Jėzus. Ananijas Pauliui liudija to paties Viešpaties artumą ir pasako, kam yra atėjęs. Pašauktasis atgauna regėjimą ir prisipildo Šventosios Dvasios.
Kirilui Pauliaus akys ir nauja tarnystė priklauso vienam įvykiui. Dvasia grąžina regėjimą ir patiki jam nešti Viešpaties vardą. Toliau katechezėje minimi žmonės ir miestai, kuriuos pasiekia jo skelbimas. Gal 1 atskleidžia, kas jį pašaukė, o Apaštalų darbai parodo konkretų pasiuntinį, per kurį jis gauna pagalbą. Naino istorijoje gyvybę gavęs jaunuolis prabyla. Pauliaus balsas pasiekia bendruomenes, kurias jis anksčiau persekiojo.
ST → NT. Gal 1, 15–16 pašaukimas nuo įsčių primena Jeremijo paskyrimą tautoms (Jer 1, 5). Pauliaus misijoje šis pranašiškas pašaukimo pavidalas įgyja naują kryptį – Ananijo paliudytas Kristus ir Dvasia siunčia buvusį persekiotoją skelbti tautoms.
Ryšys su skaitiniais. Prisiminkime žmogų, kuris į mūsų gyvenimą atėjo tinkamu metu kaip Ananijas ir padėjo atpažinti, ką Dievas jau darė.
Šaltinis: Šv. Kirilas Jeruzalietis, Katechezės, XVII, 26, PG 33, 997A–C, graikiškas tekstas; Kirilas Jeruzalietis, Katechezės, XVII, 26, istorinis NPNF vertimas.
Šventadienis · 10 eilinis sekmadienis (C)
