Prisiminti juos maldoje man suteikia drąsos.

Laiškas Zaverio, 1961 m. gruodžio 3 d., baigiamoji dalis

Praėjus aštuoniasdešimtojo gimtadienio iškilmėms, Jonas XXIII parašo broliui Zaverio, kurį šeimoje vadina Severu. Jis prašo perduoti laiško mintis artimiesiems ir ragina juos toliau rūpintis vieniems kitais. Pats popiežius viliasi, kad Viešpats padės jam iki gyvenimo pabaigos atlikti patikėtą tarnystę. Jis džiaugiasi, kad iškilmės baigiasi, ir savo tarnystę paveda Dievo gailestingumui.

Prie savo lovos jis laiko nuotrauką, kurioje matyti marmure įrašyti mirusiųjų vardai. Jis vardija senelį, dėdę, tėvus, brolį ir seseris. Melsdamasis už juos įgauna drąsos ir su džiaugsmu laukia būsimo susitikimo. Psalmės vaisinga senatvė čia įgauna labai konkretų pavidalą. Senas žmogus šeimai perduoda maldos įprotį ir viltį, kuri padeda jam pačiam dar ištikimai tarnauti.

Ryšys su skaitiniais. Prie Ps 91 žodžių apie vaisius senatvėje galima prisiminti šeimoje perduodamą maldą už mirusius. Jonas XXIII tą viltį įvardija su konkrečiais vardais.

Šaltinis: Jonas XXIII, 1961 m. gruodžio 3 d. laiškas broliui Zaverio, Testamento spirituale ai Roncalli, Discorsi Messaggi Colloqui V, p. 614–617.

Šventadienis · 8 eilinis sekmadienis (C)