Kiekvienoje provincijoje ir mieste turiu vaikų Dieve.

Karpo, Papilo ir Agatonikės kankinystės aktai, graikiškoji redakcija, § 32.

Senuosiuose Karpo, Papilo ir Agatonikės kankinystės aktuose Pergamo prokonsulas klausia Papilo, ar šis turi vaikų. Papilas atsako turįs daug vaikų. Vienas minios žmogus paaiškina, kad kalbama apie ryšį, kylantį iš krikščionių tikėjimo. Prokonsulas vis tiek apkaltina Papilą meluojant. Tada Papilas atsako: „Kiekvienoje provincijoje ir mieste turiu vaikų Dieve.“ Pokalbis tęsiasi reikalavimu aukoti ir Papilo atsisakymu.

Paulius kalba apie širdimi priimamą ir lūpomis išpažįstamą tikėjimą į visų Viešpatį. Papilo atveju toks išpažinimas išryškina ryšį su žmonėmis, gyvenančiais įvairiose vietose. Jis gali juos vadinti šeima dėl bendro tikėjimo. Luko Evangelijoje Jėzus pasirenka tarnauti vien Dievui. Papilo atsakymas parodo, kad ištikimybė tam pačiam Viešpačiui gali susieti žmones net tada, kai viešai tai pripažinti yra pavojinga.

Ryšys su skaitiniais. Papilo išpažinimas padeda pastebėti ryšį, kuris vienija tikinčiuosius anapus giminystės ir miesto ribų.

Šaltinis: Karpo, Papilo ir Agatonikės kankinystės aktai, graikiškoji redakcija, §§ 24–34, O. von Gebhardto leid..

Šventadienis · 1 gavėnios sekmadienis (C)