Jis padeda, stiprina, niekada neapleidžia; jis yra tikrasis Draugas.

Gyvenimas XXII, 9; vertimas į lietuvių kalbą

Švenčiausiajame Sakramente jis yra mūsų palydovas.

Gyvenimas XXII, 8; vertimas į lietuvių kalbą

Teresė pasakoja kadaise maniusi, kad aukštesnei maldai reikėtų atsitraukti net nuo Kristaus žmogiškumo. Vėliau šį kelią laikė klaida. Ji siūlo mąstyti ir apie Prisikėlusįjį: be Kančios skausmo, šlovingą, vieniems teikiantį jėgų, kitus drąsinantį. Artumas su Jėzumi nėra žemesnė pakopa, kurią būtina palikti už nugaros.

Ji numato ir labai žmogišką ribą: dėl savo savijautos ar ligos žmogus ne visada pajėgia mąstyti apie didžią Kančią. Tada galima žvelgti į Prisikėlusįjį, teikiantį jėgų ir drąsos, artimą Eucharistijoje. Maldos kelias nepalieka Jėzaus žmogiškumo ir nereikalauja vienos nekintamos emocijos. Jo šlovė atveria kitą būdą pasilikti su juo, kai skausmo vaizdų širdis nebepakelia.

Ryšys su skaitiniais. Jn 20: mokiniai atpažįsta tą patį Jėzų; jo žmogiškumas ir artumas nėra atmetami.

Šaltinis: Teresė Avilietė, Gyvenimas XXII, 8–10; D. Lewis vertimas.

Šventadienis · 2 Velykų sekmadienis – Atvelykis (B)