Iš Plimuto Izabelė gauna Huberto laišką. Katalikų šeimoje užaugęs vaikinas rašo tapęs protestantu ir tikisi, kad grįžus jiedu galės tuoktis. Izabelė iki tol pati buvo protestantė, tačiau ėmė rimtai svarstyti, ar galėtų priimti katalikų tikėjimą. Grįžusiam Hubertui ji prisipažįsta dar nežinanti, kuo tiki, ir prašo laiko. Jis vis tiek spaudžia pažadėti vestuves iki Kalėdų.

Izabelė supranta, kad tokiu pažadu galėtų jį sulaikyti, tačiau jo neduoda. Hubertas atsisveikina ir išeina. Netrukus durys vėl atsidaro. Hubertas prašo atleisti, atsiima reikalavimą ir klausia tik tiek, kada ji galėtų atsakyti. Izabelė šįkart pažada vieną dalyką – iki Velykų pasakyti, ką nusprendė.

Ryšys su skaitiniais. Gal 1, 6–10. Paulius klausia, kam žmogus pirmiausia nori patikti. Bensono romane Izabelė myli Hubertą, tačiau prašo laiko išsiaiškinti, kuo tiki, ir kalba jam apie savo abejones net rizikuodama prarasti jų artumą.

Šaltinis: Robert Hugh Benson · „By What Authority?“ (1904), II dalis, IV skyrius „A Counter-March“, Huberto laiškas ir vakaro pokalbis su Izabele, Project Gutenberg.

Šventadienis · 9 eilinis sekmadienis (C)