kiek pajėgiame, nors esame skolingi daugiau

„Apaštalų konstitucijos“ VIII, 40, 2.

mūsų džiaugsmui ir maistui

„Apaštalų konstitucijos“ VIII, 40, 3.

Vėlyvosios antikos „Apaštalų konstitucijos“ išsaugojo maldą, kurią vyskupas kalba atnešus derliaus pirmienas. Jis kreipiasi į Kūrėją per Jėzų Kristų ir dėkoja už pirmienas „kiek pajėgiame, nors esame skolingi daugiau“. Paskui kreipiasi į Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievą ir vardija jo dovanas. Žemė augina vaisius „mūsų džiaugsmui ir maistui“, grūdai maitina žmones, o gyvūnams Kūrėjas taip pat parūpina jiems tinkamo maisto.

Įstatymo knygos žmogus atneša pintinę ir prisimena Dievą, kuris išvedė iš Egipto ir davė žemę. Krikščioniškoje maldoje atneštas derlius taip pat pasakoja, kas žmones išlaiko. Bendruomenė dėkoja Izraelio protėvių Dievui per Jėzų ir prisimena jo rūpestį visa kūrinija. Maldą galima perskaityti ir šalia Luko gundymo: kasdienė duona yra gera dovana, o padėka grąžina dėmesį prie to, iš kur ji ateina.

ST → NT. Pirmienų atnaša prie Izraelio aukuro (Įst 26) atsikartoja Bažnyčios padėkoje Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievui per Kristų. Tai krikščioniškas pirmienų maldos pritaikymas.

Ryšys su skaitiniais. Dėkoti už kasdienį maistą prisimenant ir kitus, kuriuos tuo pačiu derliumi maitina Dievas.

Šaltinis: „Apaštalų konstitucijos“, VIII, 40, §§ 2–3, graikiškas tekstas, PG 1 transkripcija.

Šventadienis · 1 gavėnios sekmadienis (C)