427 m. pr. Kr., vykstant Peloponeso karui, Kerkyroje susirėmė vietos politinės grupuotės. Atėnų istorikas Tukididas aprašo, kaip saloje įsigalėjo smurtas. Vieni buvo kaltinami pasikėsinimu į liaudies valdžią, o kai kurių žmonių pražūtį nulėmė asmeninė neapykanta ar skolos.

Nuo Kerkyros įvykių Tukididas pereina prie platesnių Graikijos miestų vidaus kovų. Jis pastebi, kaip jose keitėsi žodžių reikšmės. Neapgalvotas įžūlumas imtas laikyti drąsios ištikimybės saviesiems ženklu, apdairus delsimas virto tariamu bailumu, o santūrumas laikytas silpnumu.

Ryšys su skaitiniais. Sir 27, 4–7. Siracidas pataria atidžiai klausytis, nes kalba atskleidžia širdies polinkius. Tukididas parodo, kiek apie žmonių pasirinkimus pasako tai, kokiems poelgiams jie suteikia garbingus vardus.

Šaltinis: Tukididas · Peloponeso karo istorija, III, 81, „Perseus“; Tukididas · Peloponeso karo istorija, III, 82, „Perseus“.

Šventadienis · 8 eilinis sekmadienis (C)