Ponia Vilkins prie gatvės žibinto sutiko savo svainį. Jis stovėjo ir stebėjo asfaltuojančius gatvę darbininkus. Ponia Vilkins pati skubėjo tvarkytis namų ir dar turėjo kelias valandas siūti.

„Ir aš taip galėčiau. Čia nėra ko mokėti“, – pasakė svainis. „Žinau“, – atsiliepė ponia Vilkins. „Kitų darbus tu visada mokėjai dirbti. Tik savojo niekaip.“

Ryšys su skaitiniais. 2 Tes 3, 11–12. Paulius ragina kibti į savo darbą. Ponia Vilkins pastebi, kaip lengvai prie svetimo darbo randi pastabų, kai savasis lieka nepadarytas.

Šaltinis: Jerome’as K. Jerome’as · „Idle Ideas in 1905“.

Šventadienis · 33 eilinis sekmadienis (C)