atvesti nineviečius į tvarią atgailą

Adversus haereses III, 20, 1

išgelbėjimo sumanymą, kurį Žodis įvykdė per Jonos ženklą

Adversus haereses III, 20, 1

Pasak Ireniejaus, Dievas leido praryti Joną ir išgelbėjo jį, kad jis išpildytų jam patikėtą užduotį. Išsigelbėjęs pranašas skelbė nineviečiams žinią, galinčią „atvesti nineviečius į tvarią atgailą“. Savo paties išgelbėjimą Jona jau nešėsi kaip ženklą, jog pražūtimi grasinantis skelbimas dar palieka vietos atgailai. Išminties knygoje panašiai aprašoma, kaip Dievas žmogų taiso palengva ir primena, kuo šis nusidėjo.

Ireniejus Jonos ženkle įžvelgia „išgelbėjimo sumanymą, kurį Žodis įvykdė per Jonos ženklą“. Pranašas iš gelmės buvo sugrąžintas gyvenimui ir tarnystei. Kristaus prisikėlimas atveria kelią žmonėms, kurių gyvybę buvo pasiglemžusi nuodėmė ir mirtis. Todėl atgailos laikas duodamas iš anksto, kaip ir Ninevei. Zachiejaus namuose matyti, koks gali būti šios kantrybės vaisius, kai žmogus pats imasi atitaisyti žalą.

ST → NT. Jonos sugrįžimas iš žuvies pilvo Jon 2 iš anksto vaizduoja Kristaus prisikėlimą, kuriuo Žodis išgelbsti žmones iš mirties.

Ryšys su skaitiniais. Pirmąjį skaitinį paaiškina Jonos ir Ninevės istorija, kurioje suteiktas laikas duoda atgailos vaisių.

Šaltinis: Ireniejus Lionietis, Adversus haereses III, 20, 1; A. Roberts ir W. Rambaut vertimas.

Šventadienis · 31 eilinis sekmadienis (C)